Pintai karklų gyvatvorei geriausiai tinka nelepūs, greitai augantys krūmai su ilgais ūgliais — žilvitis, pajūrinis, krantinis ir purpurinis karklas. Juos augina ne visi medelynai. Amatininkai karklus augina specialiose plantacijose ir pina iš jų įvairius buities rakandius bei baldus. Pasiteiraukite jų, gal parduos. Pigiau ir paprasčiau – pasiimti sekatorių ir keliauti į pakelę, paupį, paežerę ar drėgną pagriovį. Dažniausiai ten rasite jų sąžalynus, ir prisikarpę keletą glėbių ūglių, niekam jokios žalos nepadarysite.
Pintai karklų gyvatvorei geriausiai tinka nelepūs, greitai augantys krūmai su ilgais ūgliais – žilvitis, pajūrinis, krantinis ir purpurinis karklas. Juos augina ne visi medelynai. Amatininkai karklus augina specialiose plantacijose ir pina iš jų įvairius buities rakandius bei baldus. Pasiteiraukite jų, gal parduos. Pigiau ir paprasčiau – pasiimti sekatorių ir keliauti į pakelę, paupį, paežerę ar drėgną pagriovį. Dažniausiai ten rasite jų sąžalynus, ir prisikarpę keletą glėbių ūglių, niekam jokios žalos nepadarysite. Nesvarbu, jeigu nepažįstate karklų rūšių – tinka visi aukšti (2-8 m) karklai ilgais lanksčiais ūgliais. Jums reikės maždaug 6-10 ūglių kiekvienam tvorelės ilgio metrui.
Geriausiai karklų ūglių gyvatvorę sodinti rudenį (spalio ar lapkričio mėnesį) arba pavasarį, kai tik išeina pašalas. Pavasariui ūglių reikia prisikarpyti žiemos pabaigoje, prieš pumpurų brinkimą, ir iki sodinimo laikyti šaltoje drėgnoje vietoje. Gyvatvorė pažymima kuoliukais ir tarp jų ištempiama virvė. Jeigu gyvatvorė išlenkta, kuoliukus reikia smaigstyti tankiau. Pagal virvę iškasamas siauras 0,3-0,4 m gylio griovys, jo dugne žemė supurenama. Prasta dirva kasama giliau ir pagerinama derlinga žeme arba kompostu, molis – smėliu, durpėmis ir panašiai. Ûgliai turėtų būti metriniai arba ilgesni (apie 2 m), nelygu kokio aukščio gyvatvorės pageidaujate. Jei jie šakoti, reikia nukirpti visas šonines šakeles.
Pusė visų ūglių susmaigstoma kas 0,2-0,4 m (vienodu atstumu) griovyje iš kairės į dešinę 45° kampu: / / / / /. Tuomet nuo dešiniojo gyvatvorės pakraščio, keleto ar keliolikos centimetrų atstumu nuo pirmosios eilės susmaigstomi kairėn pakrypę ūgliai. Išdėstoma šachmatiškai, t. y. kiekvienas antrosios eilės ūglis turi būti viduryje tarp pirmosios eilės ūglių. Iš abiejų gyvatvorės galų įsmeigiama po vieną ar du ūglius vertikaliai, kad būtų lengviau pinti. Griovys užpilamas žeme, ji suspaudžiama, ir tvorelė pradedama pinti. Visi dešinėn pakrypę ūgliai pirmajame susikirtime su kairėn pakrypusiais ūgliais turi būti virš pastarųjų; sekančiame susikirtime – po kairėn pakrypusiais, trečiajame – vėl virš ir t. t. iki viršaus (žr. nuotrauką). Arba atvirkščiai – pirmajame susikirtime dešinieji po kairiaisiais, antrame – virš, ir t. t., svarbu, kad tvorelė būtų supinta vienodai. Nors karklai lankstūs, juos nesunku sulaužyti. Toks iš karto pakeičiamas sveiku.
Pasodintą gyvatvorę rudenį reikia laistyti tik tuomet, jeigu dirva sausa. Pavasarį (nesvarbu, ar sodinta ką tik, ar rudenį) laistoma nuolat ir ravima. Pirmaisiais metais geriau netręšti. Vasarą pradėjusios augti šakelės nukerpomos (jei norite, kad matytųsi tvorelės raštas) arba įpinamos. Jei tvorelė reikiamo aukščio, viršūnines šakelės taip pat galima nukirpti, jeigu per žema – paaugusios pinamos toliau. Kokiu laiku karpysite, karklams visai nesvarbu.
Jeigu karklus pirksite, atsiminkite, kad pintai tvorelei geriausi sodinukai ilgais nešakotais ūgliais. Jie visi išpjaunami, paliekamas tik vienas. Krūmai pasodinami ir pinami, kaip aprašyta aukščiau. Iš vešlių, išsišakojusių karklų taip pat galima supinti gyvatvorę, bet ji bus platesnė, raštas netaisyklingas. šiuo atveju gyvatvorės kryptimi augančios šakelės kiek įmanoma perpinamos vienoje plokštumoje, augančios į šalis – nukerpamos. Gyvatvorė tvirtesnė, kai šakelės perpinamos ne su gretimo, bet su antro iš eilės krūmo šakelėmis (t. y. I iš eilės krūmo šakelės – su III, II – su IV ir t. t.). Intensyvaus augimo laikotarpiu pinama kas 1-2 savaites. Gyvatvorės viršūnė pradedama karpyti, kai beveik pasiekia pageidaujamą aukštį, o netinkama kryptimi augančios šakelės karpomos nuolat.
Karklai – šilumai ir dirvai nereiklūs augalai, svarbu, kad pakaktų šviesos ir drėgmės. Lapus kartais puola kenkėjai. Jeigu jų daug, purškiama insekticidais `Deciu`, `Aktara`, `Fitovermu` ar kitais.
Dr. Valerija BARONIENė,
dendrologė
Nuotraukos iš http://heather.canada-wine.com
Parengta pagal: rojaussodai.lt, 2004-09-14