Braškynus būtina atnaujinti kas trys metai. Laimė, kad braškės – uoginė kultūra, kuri labai lengvai dauginasi vegetatyviškai. Deja, tai kartu ir nelaimė. Dėl šios priežasties  beveik kiekvienam sodininkui(ei) kyla pagunda, pačiam pasidauginti braškių krūmelių.

Tačiau labai dažnai  čia ir prasideda problemos: iš savų motininių kerelių vegetatyviškai (ūsais) padaugintos braškės jau neturi tų pačių veislei būdingų savybių, prastai dera, krūmelius puola ligos. Pabandysiu trumpai išdėstyti pagrindines nesėkmių priežastis ir būdus kaip jų išvengti.

1. Braškes vegetatyviškai (ūsais) galima dauginti tik nuo pirmamečių kerelių!. Daugelis žino šią taisyklę, bet nesupranta, kodėl.

Priežastis labai paprasta. Braškių sėklos yra uogos išorėje, jos labai lengvai nubyra nuo pernokusių braškių jas skinant. Taip pat gana dažnai čia pat lysvėje paliekamos ir pūti pradėjusios, kenkėjų apgraužtos braškes. Braškių sėklos sėkmingai sudygsta ir jau antraisiais, o ypač trečiaisiais metais ūsų ir jaunų krūmelių raizgalynėje neįmanoma atpažinti, kuris krūmelis yra pasidauginęs vegetatyviškai, o kuris – iš sėklos. Išoriškai tokie daigai gali niekuo nesiskirti, tačiau jie jau nebeturi veislės savybių. Kiekvienas esate girdėjęs sodininkų pasakojimus apie braškes, kurios „žalios kaip rūtos, bet beveik nemezga uogų“.

Kaip išvengti šios nesėkmės?

Yra du keliai.

A kelias.  Kiekvienais metais pasisodinti po naują braškių lysvę, kurios bus padaugintos iš pirmamečių kerelių. Tačiau tai tampa problemiška, jeigu auginate daugiau nei vieną veislę, turite mažai žemės, neturite sode dirbti mėgstančios anytos arba tai nėra  jūsų vienintelis gyvenimo džiaugsmas.

B kelias. Kas trys metai nusipirkti naujų daigų specializuotuose ūkiuose. Mes savo ūkyje atskiras veisles auginame atskiruose laukeliuose ir niekad neleidžiame megzti uogų (išskiname žiedynus). Dėl šios priežasties visi daigai yra gauti tik vegetatyvinio dauginimo būdu. Taip yra 100 proc. perduodamos veislės savybės.

2. Jeigu jūs  nedarysite 1 punkte nurodytos klaidos, jums gali pavykti išsaugoti braškių veisles, bet nepavykti apsisaugoti nuo bakterinių pašaknio ligų. Vytulį, šaknies arba šaknies kaklelio puvinį sukelia mikroskopiniai parazitiniai grybai. Nesvarbu, kas sukėlėjas, ligos požymiai panašūs: pažeisti braškių kereliai vysta, vėliau žūsta. Grybų sporos gyvena dirvoje ir išlieka gyvybingos net 5 metus. Jeigu jūs neturite pakankamai žemės vykdyti sėjomainai ir jūsų senos braškių lysvės buvo netoli naujųjų, žemėje gali būti parazitinių grybų sporų. Kai jūs atskiriate nuo ūso įsišaknijusį jauną daigelį, jis jau gali būti užsikrėtęs Rhizoctonia solani, Rh. fragariae, Cylindrocarpon radicicola, Fusarium spp. arba Pythium spp. parazitiniais grybais.

Kaip išvengti šios nesėkmės?

Yra du keliai.

A kelias. Jokiu būdu neleisti įsišaknyti jauniems daigeliams. Kas 4-5 dienos nugnybti nuo ūsų galų šaknis pradėjusius formuoti daigelius ir sodinti juos į švaraus  komposto pripildytas dėžutes šiltnamyje. Kadangi tokių daigelių šaknys dar tik užuomazgos stadijoje, lauko sąlygomis gerai įšaknydinti beveik neįmanoma. Šiltnamis turi būti pritaikytas daigams auginti, t.y. nupurkštas specialias dažais, sumažinančiais saulės intensyvumą. Taip pat žemė daiginimo dėžutėse turi būti visą laiką drėgna, nes jauni braškių daigeliai greitai žūsta.

Jeigu jūs neturite specialaus šiltnamio arba norite visą rugpjūtį tiesiog atostogauti su šeima, dar yra

B kelias. Nusipirkti braškių daigų specializuotuose ūkiuose. Jeigu ūkis yra specializuotas ir uogakrūmiams neleidžiama megzti uogų, braškių kerai anksčiau pradeda leisti ūsus ir iki vasaros pabaigos šiltnamiuose galima užauginti jaunus daigus su gerai išsivysčiusia šaknų sistema.

Mes įšaknydinimui gaminame kompostinės žemės mišinį, kurio dalį sudaro kaliforninių sliekų pagamintas biohumusas. Jame yra natūralių medžiagų, stimuliuojančių šaknų vystymąsi, todėl ir rudenį pasodinti daigai gerai prigyja ir žiemoja.

3. Jeigu jums pavyks išvengti parazitinių grybelių sukeltų vytulių, išvengti virusinės  braškių ligos – žalsvažiedės – praktiškai neįmanoma. Ji ypač paplitusi kolektyviniuose soduose, kur sodo sklypai, o kartu ir braškynai yra vienas šalia kito. Atpažinti šią ligą nesunku. Sergančių braškių kereliai būna maži, žiedai  su redukuotais pažaliavusiais vainiklapiais, o uogos mažos, deformuotos ir kietos.  .Virusas plinta su augalo skysčiais, taigi perduodamas ir vegetatyviniams ūgliams. Taip pat virusą perneša vabzdžiai. Ligos pažeistus kerelius reikėtų sunaikinti, o tokių braškių lysvėje visai neimti dauginamosios medžiagos.

A kelio nėra.

B kelias. Nusipirkti braškių daigų specializuotuose ūkiuose.

Mes kas keletą metų atnaujiname dauginimui skirtą medžiagą, pirkdami nuvirusuotus braškių daigus iš Belgijos ir Olandijos ūkių, kurie turi in vitro meristemines laboratorijas. Tik tokiu būdu pavyksta išvengti virusinių braškių ligų motininėse lysvėse.

4. Braškių kerelius bei uogas gali pažeisti visa eilė parazitinių grybų. Vienos veislės atsparesnės vienoms ligoms, kitos – kitoms. Atsparumas ligoms priklauso ne tik nuo veislės savybių, bet ir nuo dirvos struktūros, tręšimo bei tų metų klimato. Pasirenkant veisles geriausiai tinka:

A kelias. Ieškoti informacijos apie veislių savybes ir išbandyti pačiam 

BRAŠKIŲ VEISLĖS

(pagal derėjimo laiką)

1. ZEFIR

Ankstyva, atspari šalnoms veislė, nes žiedai žydi tarp stambių lapų.

Kereliai dideli, uogos skanios, aromatingos, pakankamai transportabilios.

Žiemoja gerai, veislė atspari puviniui. Vidutiniškai derlinga.

2. CLERY (Italija)

Ankstyva veislė. Pradeda derėti kartu su Honeoye arba keliomis dienomis anksčiau. Atspari lapų ir pašaknio ligoms. Tiesa, atsparumą pašaknio ligoms, kurias sukelia Rhizoctonia genties grybai, sumažina dirvos pertręšimas azotinėmis trąšomis.

Veislė idealiai tinka auginti po priedangomis ankstyvam derliui. Šaltą besniegę žiemą kereliai gali truputį apšalti.

Uogos kūginės, beveik nesusmulkėja, saldžios ir kvapnios.

3. HONEOYE (JAV)

Ankstyva veislė. Uogos kūgio formos, didelės. Odelė ryškiai raudonos spalvos,minkštimas šviesiai raudonas, sultingas, gero skonio. Uogos tvirtos, transportabilios. Kereliai stipraus augumo, gana ištvermingi žiemą, Žiedynai ir lapai vienodame aukštyje. Mažai serga lapų ligomis, vidutiniškai jautrūs pašaknio ligoms. Tinka auginti po priedangomis ankstyvajam derliui.

4. LAMBADA (Italija)

Vidutinio ankstyvumo. Didelės, ryškios spalvos, blizgančios uogos yra panašios į MARMOLADA-ONEBOR veislės braškes. Derlingumas mažesnis, nei Polkos ar Sonatos veislių braškių, bet uogos yra skanesnės.

5. SONATA (Olandija)

Vidutinio ankstyvumo, ypatingai derlinga braškių veislė. Malonaus saldaus žemuogių skonio, didelės, šviesiai raudona odele uogos beveik nesmulkėja iki pat derėjimo pabaigos. Uogos kietos, mėsingos, transportabilios. Galima ilgai laikyti kambario temperatūroje. Kerelis stipraus augumo, žiedynai lapų aukštyje arba po jais.

Žiemą ištvermingos, atsparios lapų ligoms.

 

6. POLKA (Olandija)

Vidutinio ankstyvumo, labai derlingos braškės. Uogos sodraus skonio, stambios ir tvirtos, bet vėliau pradeda smulkėti. Kereliai vidutiniškai atsparūs pašaknio ligoms.

 

 7. SALSA

Vėlyva veislė.

Uogos didelės, saldžiarūkščio skonio, tinka desertui ir perdirbimui.

Veislė labai derlinga.

Kereliai kompaktiški, ryškiai žaliais lapais, žiemą ištvermingi.

Šių veislių braškių daigais prekiauja: 

Vitos Nedzveckaitės sodyba.

Adresas: Kaišiadorių raj., Krasnasėlio kaimas

El.p.: parkasaugu@gmail.com

Tel.: 8 682 22728

Parengta pagal: http://sengasengana.lt

Dėkojame autoriams už informaciją.