Buityje dažniau pasitaikantys kenkėjai yra tarakonai, blakės ir rudosios naminės skruzdėlės. Šie kenkėjai ant maisto produktų gali pernešti tuberkuliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų infekcinių ligų sukėlėjus iš tualetų, šiukšlių laikymo ir kitų nešvarių vietų ar užteršti maistą savo išskyromis.
Tarakonai. Iš daugelio tarakonų rūšių mūsų respublikoje dažniausiai paplitę rudieji ir juodieji tarakonai. Jie daugiausia mėgsta šiltas, drėgnas patalpas, kur gali rasti sau maisto ir vandens. Tarakonai aptinkami valgyklų virtuvėse ir kitose maisto pramonės bei prekybos patalpose, gyvenamųjų butų voniose, tualetuose ir kt. Juodųjų tarakonų kartais būna apšildomuose rūsiuose. Tarakonai slepiasi sienų plyšiuose, po atšokusiomis glazūruotomis plytelėmis, pertvarose prie šildymo įrengimų, grindyse po atšokusiu linoleumu ir kt.
Tarakono patelė į kokoną (kapsulę) padeda 28-67 kiaušinius ir 15-40 dienų nešiojasi su savimi tol, kol randa reikiamos temperatūros vietą. Vėliau iš jo išsirita subrendusios lėliukės. Tarakono vystymosi ciklas nuo kiaušinio iki subrendusio vabzdžio, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės, trunka 6-12 mėnesių.
Dažniausiai tarakonai maitinasi naktį. Nuo šviesos jie slepiasi. Tarakonai gali išbūti ilgą laiką nesimaitinę ir be vandens: rudieji 3-40 dienų, juodieji 4-70 dienų.
Visiškai išnaikinti tarakonus nėra lengva. Ypač sunku tarakonus naikinti daugiabučiuose namuose, nes jie lengvai keliauja iš vieno buto į kitą, todėl juos reikia naikinti vienu kartu visame name. Gera priemonė tarakonams naikinti yra žema temperatūra: +5°C temperatūroje jie žūva per 0,5 valandos, -5°C temperatūroje – per minute. Taigi, kai lauke yra žema temperatūra, galima palikti atvirą langą.
Tarakonus galima naikinti ir cheminėmis priemonėmis. Viena iš jų – chlorofosas. Paruošiamas 3-4 proc. vandens tirpalas ir išpurškiamas hidrapultu ar dulkių siurbliu tose vietose, kur daugiausia pastebima tarakonų (pusė stiklinės tirpalo 1 m2). Chlorofosas veikia 10 dienų, todėl nereikia skubėti jo nuplauti. Procedūra kartojama kas 2 savaitės, kol tarakonai išnyksta. Taip pat galima šepetėliu ištepti 20 cm pločio chlorofoso tirpalo juostas tose vietose, kur tarakonai dažniausiai vaikšto: prie vandens, maisto produktų, apie ventiliacijos angas ir kitur. Tarakonai naikinami ir borakso milteliais. Jais išbarstomos tarakonų buvimo, vaikščiojimo vietos, geriausia nakčiai (15-20 g preparato 1 m2). Tarakonus galima naikinti ir aerozoliu, skirtu naikinti ropojantiems vabzdžiams. Be to, tinka ir apnuodyti maisto produktai (vyliai). Jie dažniausiai gaminami su boraksu ar boro rūgštimi. Juos ruošiame taip:
-
1 dalis boro rūgšties, 1 dalis cukraus ir 8 dalys manų arba bulvių košės (boro rūgštį ištirpinti karštoje košėje).
-
7 dalys borakso, 3 dalys cukraus (gerai išmaišoma).
-
60 g borakso, 20 g cukraus pudros, 20 g krakmolo (gerai išmaišoma).
-
Pasaldintame cukrumi chlorofoso 1,5 proc. tirpale suvilgomi 3 g duonos gabaliukai, kurie išdėliojami į negilius plokščius indelius (lėkšteles) ir keletą parų iš eilės statomi nakčiai tarakonų vaikščiojimo vietose. Visas kitas maistas paslepiamas.
Blakės. Jos apsigyvena butuose ir minta žmogaus krauju. Blakės gana greitai dauginasi. Jos būna aktyvios naktį. Suaugusios blakės gali badauti keletą mėnesių, o žemesnėje temperatūroje – daugiau, kaip metus.
Blakės daugiausia mėgsta gyventi sienų, medinių lovų, kėdžių plyšiuose, po elektros laidais, elektros jungikliais, minkštuose balduose, po kilimais, paveikslais, veidrodžiais ir kitur.
Blakės patelė per dieną gali sudėti 1-12, o per gyvenimą – iki 500 kiaušinių. Palankiausia joms daugintis temperatūra yra 25°C. Po 8-9 dienų iš kiaušinių išsirita lėliukės, kurios po 28 dienų virsta subrendusiais vabzdžiais. Kambario temperatūroje blakės gali daugintis ištisus metus. Subrendusios blakės gyvena maždaug 14 mėnesių.
Efektyvi cheminė priemonė, naikinanti blakes, yra 2-3 proc. vandeninis chlorofoso tirpalas. Pramonė dažniausiai gamina 30-50 proc. chlorofoso koncentratą. Prieš naudojant, 100 arba 60 g koncentrato atskiedžiama 1 l vandens. 1 m2 patalpos reikia 1/2 stiklinės tirpalo.
Gerai blakes naikina trichlormetafosas-3 (trifosas). Naudojama 0,2 proc. vandeninė jo emulsija. Pramonė dažnai gamina trichlormetafoso 30-50 proc. koncentratą, kurio 4-6 g atskiedžiami 1 l vandens (1 m2 reikia 1/2 stiklinės skiedinio). Taip pat gaminamos 5 proc. trichlormetafoso-3 tabletės. Blakėms naikinti 1 tabletė ištirpinama stiklinėje vandens. 50 proc. karbofoso koncentrato emulsija gaunama 20 g koncentrato atskiedus 1 1 vandens.
Namų sąlygomis blakėms naikinti dar galima pagaminti tokius mišinius:
1. Imama 55 dalys terpentino, 27 žibalo, 14 spirito, 4 dalys naftalino ir sumaišoma. Naftalinas ištirpinamas mišinyje, šiuo mišiniu ištepamos blakių veisimosi vietos.
2. Gerai sumaišomos 25 dalys terpentino ir 75 dalys žibalo. Imama 1 dalis mišinio, 9 dalys vandens ir padaroma 10 proc. emulsija. Emulsija ištepamos blakių veisimosi vietos.
Vėl pasirodžius blakėms, po 10—12 dienų procedūrą reikia kartoti.
Naminės rudosios skruzdėlės. Šios skruzdėlės daugiausia veisiasi patalpose, kuriose yra maisto produktų: butuose, valgyklose, ligoninėse, maisto pramonės įmonėse, konditerijos cechuose. Jos gyvena šeimomis (kolonijomis). Kiekvienoje šeimoje yra patelės (motinos), patinėliai, skruzdėlės darbininkės. Skruzdėlės gana greitai dauginasi. Vienoje šeimoje gali būti daugiau kaip milijonas skruzdėlių ir apie 200 motinų. Takioje šeimoje per metus skruzdėlių padaugėja apie 30 000. Vėliau iš jos atsiskiria dalis skruzdėlių ir sudaro naujas šeimas, kurios pereina į joms palankias pastato vietas. Šeimoje skruzdėlės pasiskirsčiusios pareigomis. Skruzdėlės darbininkės aprūpina šeimą maistu, šios rūšies skruzdėlės yra rudos, vikrios ir labai mažos, nuo 1,75 iki 2,5 mm ilgio, jų motina šiek tiek didesnė, 3,5—5 mm. Motinas maitina skruzdėlės darbininkės.
Mėgstamiausios skruzdėlių veisimosi vietos: sienų plyšiai, atšokęs tinkas ar glazūruotos plytelės, perdengimai tarp aukštų, grindų plyšiai, ant grindų po linoleumu ir kt. Patelė padeda 500—600 kiaušinių. Iš jų po 5—6 dienų išsirita lėliukės, kurios, praėjus 22—28 dienoms, virsta kokonais, o po 11—15 dienų iš jų išsivysto skruzdėlės. Visas vystymosi periodas trunka 35—40 dienų. Skruzdėlės darbininkės išgyvena nuo 14 iki 175 dienų, o patelės (motinos) net iki 15 metų. Skruzdėlės maitinasi augaliniu ir gyvuliniu maistu, ypač mėgsta saldžius produktus, cukrų, medų, įvairias uogienes, taip pat mėsos, žuvies ir pieno gaminius. Ieškodamos maisto, skruzdėlės landžioja po tualetus, spjaudykles, šiukšlių dėžes ir kt. Ypač jos kenksmingos ligoninėse, nes belandžiodamos įvairius infekcinių ligų sukėlėjus gali pernešti ant maisto produktų ar daiktų. Daugiaaukščiuose namuose per komunikacijų įrengimo vietas bei kitus plyšius skruzėlės lengvai pereina iš vieno buto į kitą, todėl užkrėstuose butuose jas reikėtų naikinti vienu laiku. Naminėms rudosioms skruzdėlėms naikinti cheminiu būdu geriausiai tinka apnuodytas boraksu maistas (vyliai). Apnuodytus boraksu vylius reikia gaminti taip. Į emaliuotą, švarų indą įpilti vieną stiklinę (200 g) pakaitinto iki 60°C vandens, įdėti po vieną valgomąjį šaukštą borakso ir medaus bei 5 šaukštus cukraus. Visą turinį išmaišyti iki visai ištirps. Pagamintus nuodus išpilstyti po 2—3 arbatinius šaukštelius į švarias nedideles lėkšteles, dangtelius ar kitus indelius ir išdėlioti vietose, kuriose daugiausia būna skruzdėlių. Vylius keisti kas 7—10 dienų. Naikinant skruzdėles, būtina gerai paslėpti visus kitus maisto produktus. Skruzdėlėms naikinti galima naudoti jautienos, kepenų, žuvies, dešrelių, faršo mišinius su boraksu. Vyliams imama 90 g produkto ir 10 g (vieną valgomąjį šaukštą) borakso. Išmaišyta masė dalijama į 10—15 dalių ir išdėliojama skruzdžių vaikščiojimo vietose. Vyliai keičiami kas 1—2 dienas. Naikinant kenkėjus, pirmiausia reikia laikytis sanitarinių, sanitarinių-techninių reikalavimų, ypač valgyklose, maisto sandėliuose, konditerijos, mėsos, pieno gamyklose, butuose. Laiku atlikti jų remontą, sienose, grindyse užtaisyti įtrūkimus ir kitokius plyšius. Su cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos buitiniams kenkėjams naikinti, reikia elgtis atsargiai, nes jos yra kenksmingos ir žmogui. Cheminius preparatus reikia laikyti vaikams bei naminiams gyvūnams nepasiekiamose vietose. Naikinant kenkėjus virtuvėse ir maitinimo įstaigose, būtina sandariai uždengti induose laikomus maisto produktus, kad cheminės medžiagos į juos nepatektų.
Dirbant su cheminėmis medžiagomis negalima vartoti alkoholio, rūkyti, reikia užsimauti gumines pirštines ir ant veido užsidėti medicininę kaukę ar respiratorių. Baigus darbą, reikia išvėdinti patalpas, rankas nusiplauti su muilu. Jei pradeda skaudėti galvą, pykinti ar prasideda seilėtekis — kreipkitės į gydytoją.
Cheminių medžiagų buitiniams kenkėjams naikinti galima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėse, veterinarinėse vaistinėse, borakso, boro rūgšties miltelių galima įsigyti internetinėse parduotuvėse. Jei parduotuvėse ar vet. vaistinėse jų nėra, reikia kreiptis j Sanitarijos epidemiologijos stoties profilaktinės dezinfekcijos skyrius, kuriuose galima gauti platesnę informaciją arba už tam tikrą mokestį išsikviesti parazitus naikinančias įmones ir jų darbuotojai gali išnaikinti buitinius parazitus jūsų namuose.
Parengta pagal Kalendorius „Kaimo metai“, 1987
Straipsnio autorius gydytojas Jonas Kamarauskas
Labai sudėtinga kuomet tų kenkėjų nenaikina daugiabučio kaimynai. Gaunasi kova su vėjo malūnais ir vien savo pastangomis jau bus sunku su jais susidoroti, tam jau reikia rimtesnių sprendimų.