Medus – unikalus, natūralus produktas. Dar Hipokratas sakė, kad jis prailginą gyvenimą, o kinų medicinos žinovai vertino medų dėl jo gydomųjų savybių ir gebėjimo suteikti žmogui daugiau gyvybinių jėgų.

Moksliškai nustatyta, kad organizmas įsisavina medų ypač greitai (įsisavinama net 97-98 proc. medaus). Meduje yra 16-21 proc. vandens

(beje, jei vandens yra daugiau, medus pradeda rūgti), taip pat daug angliavandenių, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) bei kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties). Taip pat meduje yra nedideli kiekiai fermentų, fitoncidų, hormonų, aromatinių bei baktericidinių medžiagų.

Medaus cheminė sudėtis gana sudėtinga. Jame yra daugiau nei 200 junginių, o kai kurie mokslininkai teigia yra daugiau negu 300. Ne vienas garsus mokslininkas tyrinėjęs medų ir parašęs knygas apie unikalias jo savybes bei būdus gydyti kone visas ligas. Beje, šiemet birželio mėn. sužinojau apie naujausius Slovenijos apiterapeutų atliktus tyrimus, kai medus tepamas ant žaizdų. Žaizda pradeda intensyviai gyti, nes medus stimuliuoja audinių regeneraciją, todėl ji pasidengia epiteliu. Meduje esantis vandenilio peroksidas ir propolis neleidžia plisti infekcijoms. Medus iš žaizdų traukia drėgmę, bakterijos žūva.

O kaip išsirinkti medų? Žmonės neretai mano, kad į jį gali būti primaišyta cukraus, krakmolo ir pan.

Vienas ir paprasčiausių būdų patikrinti, tai ištirpinti šauktelį medaus vandens stiklinėje. Jei medus be priedų, vanduo bus šiek tiek sudrumstas, be nuosėdų. Jei su priedais – nuosėdų bus. Kitų žmonių patirtis moko: jeigu į medų įmaišyta miltų arba krakmolo, įlašinus į jį kelis lašus jodo medus įgaus mėlyną atspalvį. Medaus kokybę galima patikrinti ir lakmuso popierėliu.

Medaus reakcija visuomet rūgštinė, o medaus, kuriame įmaišyta cukraus, reakcija būna neutrali ar net šarminė. Nuo rūgščios reakcijos lakmuso popierėlis paraudonuoja, o nuo neutralios ar šarminės – pamėlynuoja. Geriausia medų pirkti pas žinomą bitininką, o ne turguje iš perpardavinėtojų ar juolab prekybos centre, kur indelis kainuoja palyginti pigiai, tačiau tai, ką vėliau valgote toli gražu negali vadintis natūraliu, tikru medumi, nors etiketės tą skelbia.