Vandens baseinas labai pagyvina sodybą. Vieta baseinui parenkama tik gerai apgalvojus, nes jį įrengti nelengva, o suklydus perkelti kitur irgi nėra taip paprasta. Numatomas jo dydis, forma, gylis, tinkamas apželdinimo ir statybos būdas.
Natūralus baseinas su nesutvirtintu dugnu yra nepatogus, nes vandens paviršiaus lygis svyruoja, o sausrų metu toks baseinas kartais ir visai išdžiūsta. Vandens lelijoms ir kai kuriems kitiems vandens augalams reikia pastovaus vandens lygio, jie nemėgsta ir vandens keitimo. Be to, toks baseinas ne visada estetiškai atrodo. Todėl geriausia įrengti baseiną su nepralaidžiu vandeniui dugnu.
Jei norime įrengti baseiną vaikams taškytis, jis neturėtų būti gilesnis kaip 30 cm. Tai gali būti taisyklingas stačiakampis arba apvalios formos vandens telkinys, kurio kraštai apdėti plytelėmis. Įrengiant dekoratyvinį baseiną, labiausiai tiks natūralios formos 2–5 m2 ploto baseinas, prigludęs prie terasos, poilsio aikštelės, alpinariumo, gėlyno, ar tiesiog vejoje. Jo gylis turėtų būti 40 cm. Jei norime pasisodinti vandens lelijų, dugne padarome joms gilesnes, iki 60–70 cm, vietas.
Dekoratyviniai vandens baseinai dažniausiai įrengiami iš betono. Dugnas turi būti nuolaidus, o jo žemiausioje dalyje būtina įtaisyti vandens išleidimo vamzdį, kuris nuvedamas į kanalizacijos duobę arba specialią šachtą. Žiemai vandenį išleidžiame, nes šaltis betoną gali suskaldyti.
Betoniniai baseinai gali būti vienasluoksniai ir dvisluoksniai. Įrengiant vienasluoksnį baseiną, naudojamas M300 markės betonas. Maždaug 15 cm storio betono sluoksnis armuojamas 150X150 mm langelių dydžio 6 mm skersmens vielos tinkleliu. Dvisluoksnio baseino 10–12 cm storio išorinį sluoksnį darome iš M100 markės betono. Tarpą ištepę bitumu, iš M200 markės betono darome vidinį sluoksnį, kurį armuojame 100X100 mm langelių dydžio 6 mm skersmens vielos tinkleliu. Baseino vidinės plokštumos užtrinamos cemento ir smėlio skiediniu santykiu 1 : 2. Baseino kraštus apdedame pjautais, skaldytais arba plokščiais natūraliais akmenimis, kuriuos pri-betonuojame prie tvenkinio krašto taip, kad apie 3—5 cm išsikištą į baseino vidų ir taip iš dalies pridengtų betoną. Po šia akmenine juosta įrengiame vamzdelį, reguliuojantį vandens lygį baseine.
Baseino kraštai turėtų būti padaryti iš tos pačios medžiagos, kaip ir vedantis prie jo takelis. Jei baseiną įrengiame prie alpinariumo, techniškai atliekame viską taip pat, tik iki pat kranto nuleidžiame alpinariumo akmenis taip, kad susidarytų įspūdis, jog visas vandens telkinys padarytas iš akmens. Kiekvienu atveju vandens baseinas turi natūraliai susilieti su aplinka.
Galime įrengti baseiną ir naudodami ruberoidą. Ypač kruopščiai ruberoidą reikia pakloti ir suklijuoti. Pirmiausia būtina įsitikinti, ar baseino pagrindas yra pakankamai lygus ir tvirtas. Ruberoido juostos turi užeiti viena ant kitos ne mažiau kaip 10 cm. Jos tvirtai suklijuojamos. Po to statmenai pirmajam sluoksniui klojamas antrasis sluoksnis ir visu plotu priklijuojamas prie pirmojo. Pagaliau paviršius dar kartą ištepamas bitumu ir užbarstomas švariu upės smėliu.
Vietoj ruberoido galime naudoti polietileninę plėvelę. Iš tokio baseino žiemai nebūtina išleisti vandenį. Baseiną giliname, palengva išlenkdami kraštus, o viršutinėje dalyje, kaip ir baseinui iš ruberoido, įtvirtiname eilę plytų. Per jas ištraukiame plėvelės kraštus ir apžeriame žemėmis. Reikiamo dydžio plėvelę gauname atskirus gabalus suklijuodami specialiais klijais arba sulydydami lygintuvu. Baseino kraštus apdedame plokščių akmenų eile, į dugną įberiame upės smėlio arba žvyro.
Jei netoliese turime gero molio, baseino dugną galime sutvirtinti ir taip. Tolygiai sudrėkintu moliu dugnas išklojamas 15 cm storio sluoksniu, stipriai suplūkiamas. Po to paviršius apiberiamas 1 cm storio stambaus smėlio sluoksniu.
Kai augalai sodinami tiesiog į baseiną, ant dugno įrengiamas 15–20 cm storio žemės sluoksnis. Žemę reikia sumaišyti su gerai perpuvusiu mėšlu. Kad, pasodinus augalus, vanduo baseine liktų skaidrus, žemės sluoksnis užberiamas ne plonesnių kaip 3 cm stambaus smėlio sluoksniu. Kad tvirčiau laikytųsi, pasodinti augalai apdedami akmenimis. Vandenį leiskime labai atsargiai, kad neišjudintume smėlio ir žemės sluoksnių.
Dauguma baseino augalų sodinami ne tiesiog į gruntą, o į specialius indus. Tam tikslui dažniausiai naudojami gana patvarūs pinti krepšiai. Į juos įberiama trąšios žemės, paliekant viršuje 5 cm. Pasodinus augalus, krepšiai iki viršaus pripilami smėlio ir nuleidžiami į baseiną.
Siekdami paįvairinti želdinių asortimentą, galime įsirengti pelkinių augalų baseinėlį. Iškasama 50 cm gylio numatyto dydžio duobė nuožulniais kraštais. Kad vanduo per greitai nesusigertų į žemę, dugną išklojame 4 – 6 cm molio sluoksniu, smarkiai suplūkiame. Duobei užpilti imame durpių ir trąšios žemės mišinį, pagerintą perpuvusiu mėšlu. Duobė užpilama iki pat kraštų ir apsodinama drėgmę mėgstančiais augalais.
Tikras sodo papuošalas – nedidelė girdyklėlė paukščiams. Ji gali būti įvairiausios formos ir iš įvairiausių medžiagų, tačiau dažniausiai naudojama keramikinė, skaldyto arba natūralaus akmens. Pagrindinė sąlyga – įdubimas turi būti ne gilesnis kaip 3 – 4 cm su nedideliais pakraščiais. Būtina nuolat į girdyklėlę įpilti vandens, nes paukščiai daug jo ištaško, o karštomis dienomis vanduo iš negilaus dubenėlio greitai išgaruoja. Kad paukščiai jaustųsi saugiai, girdyklėlė įrengiama atviroje vietoje.
Aurelija Mituzienė Landšafto architektė
Parengta pagal: Kalendorius „Kaimo metai. 1987”
