Išvažiuoti pailsėti į gamtą visuomet malonu, ypatingai tuomet, kai visas darbo dienas tenka praleisti uždarose patalpose palinkus prie kompiuterio. Tačiau neretai šias malonias išvykas sugadina paprasčiausi uodai. Taip, parduotuvėse apstu specialių purškiklių ir tepaliukų, padedančių atsikratyti šių įkyruolių, tačiau yra ir natūralių būdų, kurie tikrai sveikesni ir mums, ir aplinkai.

• Būdami gamtoje stenkitės dėvėti šviesesnius drabužius, gerai dengiančius visą kūną. Pasirodo, kad uodai skiria spalvas ir skrenda link ryškesnių spalvų, kurios primena nektarą. Continue reading „Kaip kovoti su uodais” →

Viskas apie vaistažoles

Jei išbandėte vaistažolių arbatos skonį ir norėtumėte patys pasirinkti žolelių, niekas nedraudžia jums to daryti. Rinkite jas savo reikmėms, neskinkite vaistažolių, kurios įtrauktos į raudonąją knygą (retų ir saugomų augalų sąrašą).

Vaistažolės renkamos atokiau nuo autostradų esančiose vietose. Continue reading „Vaistažolių rinkimas, džiovinimas, paruošimas naudojimui” →

Vasarą neretai pasitaiko, kad įgelia bitė ar net keletas bičių. Įgėlus bitei, jos geluonis pasilieka žmogaus odoje ir ši bitė žūva. Skirtingai nei vapsva, bitė į odą įgelia tik vieną kartą. Priklausomai nuo žmogaus organizmo reakcijos į įgėlimą, įgėlimo vieta ir keletas centimetrų aplink ją daugiau ar mažiau sutinsta, arba kitiems sutinimo beveik nepastebime – tik įgėlimo vietoje oda parausta ir skauda.

Continue reading „Jei įgėlė bitė” →

Uodai vasarą labai įkyri. Parduotuvėse yra daugybė sintetinių priemonių uodams baidyti, bet, atostogaujant ar leidžiant savaitgalius kaimo sodyboje, parduotuvė ne visada yra arti, o ir tikriausiai visada geriau stengtis naudoti mažiau sintetinių preparatų, kurių sudėtis ne visada yra pilnai žinoma. Daugelis namuose turi paprasto kamparo aliejaus ar maistinio acto ir sodos, kuriuos galima panaudoti uodams baidyti.

Continue reading „Kaip gintis nuo uodų be sintetinių preparatų” →

Jūros vandens druska nusėda ant odos, užkemša poras, džio­vina odą, todėl, išsimaudę jūroje, būtinai nusiprauskite gėlu vande­niu, pasitepkite kremu, persirenkite maudymosi  kostiumėlį. Jei maudymosi kostiumėlis yra vientisas ir dengia didelę kūno dalį, džiūdamas intensyviai atvėsta ir labiau atvėsiną uždengtas kūno vietas, todėl bū­damos su šlapiu maudymosi kostiumėliu, galite peršalti ir susirgti.

Sunkiausia perkaitimo saulėje komplikacija yra saulės smūgis. Jis ištinka, ilgai pabuvus saulėje, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams gal­vą. Pasireiškia po 6-8 valandų. Pakyla temperatūra, krečia šal­tis, skauda galvą, pradeda pykinti, ligonis ima viduriuoti, išblykšta, prasideda raumenų traukuliai. Nesuteikus skubios pagal­bos, žmogus gali mirti.

Ištikus saulės smūgiui, nukentėjusįjį skubiai nuneškite į pa­vėsį, suvilgykite šaltu vandeniu, drėgnu rankšluosčiu aptrinkite krūtinę, ant galvos ir kaklo uždėkite termoforus su šaltu van­deniu arba tiesiog šaltus kompresus. Duokite gerti šalto vandens, arbatos.

Įdegus, ypač staigiai, laikinai sustorėja raiginis odos sluoksnis. Jis pasidaro šiurkštus,   oda papilkėja, pleiskanoja, greičiau vysta.
Labai gerai odą apsaugo nuo saulės nudegimo saulėgrąžų ir ricinos aliejaus
mišinys (lygiomis dalimis), kuriuo pravartu pasitepti visą kūną prieš einant kaitintis saulėje.

Jeigu stipriai kaitrioje saulėje nudegė oda, dėkite šaltus kompresus, vartokite
vėsinančius kremus ir kosmetinį pienelį.
Liaudies medicina rekomenduoja saulės nudegimus gydyti rūgusiu pienu arba kefyru. Ant paraudusios odos patariama dėti švelnius kompresus, išmirkytus kefyre ar išrūgose ir palaikyti apie pusvalandį – valandą. Po kurio laiko vėl uždėti tokį kompresą. Po kompreso odą nuplauti šiltu vandeniu su švelniu prausikliu. Tai galima daryti tik tada, jei nėra odoje žaizdelių. Esant žaizdelėms, būtina kreiptis pas gydytoją.

Jeigu norite, kad žalios malkos greičiau įsidegtų, tai nepilkite ant jų benzino, žibalo ar bet kokio degaus skysčio, bet užberkite saujelę stambios druskos. Tai yra daug kartų saugiau, nei naudoti degius skysčius.