Galvijų rago pagrindą sudaro kaktos kaulo atauga, šios ataugos viduje yra tuštuma, vadinama rago sinusu, kuris susisiekia su kaktos sinusu. Jaunų gyvulių rago sinuse yra daug nepilnų pertvarėlių. Gyvuliui senstant, šios pertvarėlės mažėja, ir seniems gyvuliams lieka tik kauliniai velenėliai. Nykstant viduje kauliniam audiniui, rago ertmė didėja. Ši kakos kaulo atauga aptraukta rago gyvuonimi, o iš viršaus — ragine mova. ši mova prie galvos yra plonesnė, o į galą storesnė. Rago ilgis (7—20 cm) priklauso nuo gyvulio lyties, amžiaus ir veislės.

Galvijų ragą krauju aprūpina rago arterija. Ji dalijasi į daugelj šakučių, kurios išsišakoja rage ir gyvuonyje. Todėl, ragui lūžus, palyginti gausiai kraujuoja.

Pasitaiko šie galvijų rago pažeidimai: raginės movos atsidalijimas nuo rago

ataugos su gyvuonimi ir atviri rago lūžimai prie galvos arba kitur.

Jeigu ant rago užkrinta sunkūs daiktai ir kt., susibadžius gyvuliams, juos priverstinai guldant, rago pagrindą nugraužus grandinei, kai rišama už ragų, gali atsidalyti raginė mova, įlūžti arba visiškai nulūžti ragas.

Raginė mova dėl aukščiau išvardintų priežasčių nuo gyvuonies gali atsidalyti staigiai arba likti vietoje. Jeigu liko vietoje, gyvulys būna nuleidęs galvą ir pakreipęs ją pažeisto rago pusę. Pažeistas ragas būna skausmingas, karštas. Vėliau rago pagrinde pasirodo skysčių. Raginė mova pasidaro slanki ir ją įmanoma lengvai nuimti. Nuėmę raginę movą, matome rago gyvuonį. Jeigu rago atauga tik įlužta arba įskyla, rago mova nenukrinta. Gyvulys jaučia skausmą, kai paliečiamas ragas.

Lūžus tik rago ataugai, ragas pasidaro judrus. Juo lūžo arčiau pagrindo, tuo ragas labiau juda. Jeigu trūko kraujo indai, iš šnervės lūžusio rago pusėje gali pasirodyti kraujas.

Lūžus ragui prie pagrindo, gali nukristi visas ragas su ragine mova. Šiais atvejais iš pažeistų kraujagyslių stipriai teka kraujas, gerai matoma rago ertmė, kuri jungiasi su kaktos sinusu.

Nulūžus ragui, komplikacijų paprastai nebūna, tačiau, jeigu nulūžo prie galvos (rago pagrindo), gali atsirasti pūlinis frontitas, meningitas ir kt.

Atsidalijusi raginė mova pašalinama, nes niekuomet nepriauga, o rago ataugą galima nuplauti šiltu dezinfekuojančiu skysčiu, nusausinama tamponais, pašalinami nekrotizuoti audiniai, patepama 1proc. pioktanino tirpalu, jodo tinktūra, apibarstoma streptocido arba kitomis dezinfekuojančiomis medžiagomis. Uždedamas ant rago ataugos 8 formos tvarstis, kuris gali būti sumirkytas degute, ir aprišamas ant abiejų ragų. Jeigu ragas visiškai nulūžo, reikia kreiptis j veterinarijos specialistą.

Pasitaiko, kad gyvuliams, kuriems netaisyklingai auga ragai, arba stipriai besibadantiems, reikia pašalinti ragus. Tai padaro veterinarijos specialistas.

Albinas Balčiūnaitis Veterinarijos mokslų daktaras

Šaltinis: Kalendorius „Kaimo metai. 1987”