Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir daž­niausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos moks­lininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė ke­penų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu.

Biologiškai aktyvi medžiaga bizabololas neleidžia skrandyje ir dvylika­pirštėje žarnoje susidaryti opoms. Jis saugo šiuos organus, stiprindamas jų gleivinės gynybines jėgas, užkirsdamas ke­lią žalingam poveikiui. Ruošiami ramunių užpilai, ekstrak­tai ir vartojami ilgesnį laiką 3 kartus per dieną prieš valgi. Gydant sudirgintą skrandį, jų užpilas veikia spazmolitiškai. Ramunėlės slopina uždegimus ir skatina žaizdų gijimą, sti­prina organizmo atsparumą aplinkos poveikiui, infekcijoms, švitinimui, nepalankioms oro sąlygoms.

X Tai pagrindinis vaistas nuo peršalimo ligų. O Ramunės vartojamos kaip tulžies išsiskyrimą skati­nantis, skausmą ir uždegimus malšinantis vaistas. O Labiausiai vaistinė ramunė kaip natūrali gydomoji priemonė padeda sergant gleivinės ligomis: burnos ir ryklės, skrandžio, žarnyno ir bronchų. Tinka vai­kams ir senyvo amžiaus žmonėms.

X Ypač populiarus ramunėlių nuoviras šeimose, kur yra mažų vaikų – tai pirmas vaistas, kai vaikus kamuoja dujos, pilvo diegliukai, jie neramiai miega; ramunėlių nuoviras gydo iššutimus.

X Ramunės preparatai slopina niežulį, švelnina, valo ir to­nizuoja odą, ramina skausmus, gydo spuoguotą ar inkštiruotą odą. Jie tinka galvai plauti, nes naikina pleiskanas. stiprina plaukų šaknis. Vonelėse mirkomos suskirdusios bei prakaituojančios kojos.

X Ramunių arbata geriama šilta, mažais gurkšneliais persi­saldžius, esant dismenorėjiniams negalavimams.

Sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis

X Šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, uždengti ir pusę valandos kaitinti verdančio vandens vonelėje. Nukošti ir gerti po 1/3 stikli­nės 2-3 kartus per dieną po valgio.

Nuo bronchito

X Imti po 30 g džiovintų vaistinės ramunės ir juodauogio šeivamedžio žiedų, gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti ir kelis kartus per dieną po stiklinę išgerti.

Skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti

X 2 šaukštus džiovintos vaistinės ramunėlės žiedų užpliky­ti stikline (200 ml) verdančio vandens. Uždengus palai­kyti 10 min., kad pritrauktų. Šilta arbata geriama mažais gurkšneliais nevalgius.

Stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas

X Nuovirui pagaminti imti 4 šaukštus džiovintų vaistinės ramunėlės graižų, užpilti 1,5 l verdančio vandens, 5-10 min. virti, nukošti, atvėsinti. Ramunėlių nuoviru pata­riama trinkti galvą, kad geriau augtų plaukai, jie įgautų auksinį atspalvį ir nebūtų pleiskanų.

Ramunėlių kompresai

X 4 šaukštus žaliavos užpilti puse stiklinės (100 ml) ver­dančio vandens, pusę valandos kaitinti verdančio van­dens vonelėje, ataušinti. Tyrelės užtepti ant drobinės skiautės ir dėti prie skaudamos vietos sergant reumatu, esant sąnarių skausmams. Šiuos kompresus galima dėti ant nudegimų bei sumušimu.

Ramunėlių inhaliacijos

X Šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Jos garais, užsidengus rankšluosčiu galvą, kvėpuoti 10-15 min. prieš miegą. In­haliacijomis patariama gydytis sergant bronchine astma, angina, laringitu bei kvėpavimo lakų katarais.

X Išmirkytus ramunėlių žiedus galima dėti ant furunkulų, nudegintų ar sumuštų vietų.

X Ėmus peršėti akiai, paraudus vokui, iškilus miežiui deda­mi, šilti stipraus ramunėlių nuoviro kompresai.

Preparatai mažai toksiški

Vaistinės ramunės preparatai gerai toleruojami, praktiškai nebūna ūminės ar lėtinės intoksikacijos. Kontaktinės ar inhalia­cinės alergijos nuo ramunių pasilaiko labai retai. Todėl jų gydo­muosius preparatus galima įvairiai vartoti.