Parmentje bulvių patiekalai

Keli Parmentje bulvinių patiekalų receptai

Rekomenduoja nepriklausomo mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.

Parmentje trinta bulvienė (viena porcija).

trinta bulvieneĮkaitinti puode 24g lydyto naminio sviesto, apkepinti jame 20g kubeliais supjaustytų svogūnų, 100g kubeliais supjaustytų bulvių, užpilti 150g kaimiškos vištienos sultinio, nes iš parduotuvinio vištagyvio gaunasi drumstas ir neskaniai smirdantis, įberti 2g druskos, lauro lapelį, 2 kvapiuosius pipirus ir, uždengus dangtį, virti, kol suminkštės daržovės. Išmetus laurų lapus ir kvapiuosius pipirus, daržoves ištrinti per sietą arba suplakti plaktuvu (blenderiu). 40g kaimiškos riebios grietinėlės suplakti su puse kaimiško kiaušinio trynio, po to į plakinį įpilti porą šaukštų sriubos ir išmaišyti. Galiausiai suplaktą grietinėlę supilti į bulvienę, kiek pakaitinti, bet neužvirinti ir patiekti į stalą. Pilstant į lėkštes, papuošti baziliko šakele arba užbarstyti smulkintais bazilikais.


Parmentje bulvių su jaučio širdimi apkepas.

500g sultinyje su 50g balto sauso vyno, morka, svogūnu, gabalėliu saliero gumbo ir žiupsneliu Provanso žolelių išvirti jaučio širdį (500g) ir supjaustyti plonais griežinėliais. Į 20g kaimiško sviesto pateptą apkepo formą dėti 500g ką tik pagamintos bulvių košės, ant jos sudėlioti virtos jaučio širdies griežinėlius, ant jų vėl tiek pat bulvių košės, gražiai išlyginti. 100g maltų džiūvėsėlių išmaišyti su 50g smulkintais graikiniais riešutais ir užbarstyti ant apkepo, ant viršaus išdėlioti 50g kaimiško sviesto gabalėlių ir kepti 200º C orkaitėje 10-15 minučių, kol gražiai parus viršus. Patiekti su tirpintu sviestu.

Šiek tiek bulvių auginimo ir šių patiekalų istorijos: Iš Ispanijos bulvės pateko į Olandiją, Belgiją, po to į Italiją, Vokietiją. Austriją, Šveicariją, galiausiai į Prancūziją, o olandai bulves atplukdė į Kiniją.
Prancūzijoje pirmą kartą bulvė buvo išaugintos 1600 metais, tačiau tik 1616 metais pasiekė Paryžių, kur ji buvo pavadinta „pomme de terre“ – žemės obuoliu, bet tik po gero šimtmečio prancūzai pradėjo masiškai auginti ir vartoti mityboje bulves. Ir tam nemažai pasidarbavo agronomas ir vaistininkas Antuanas Augustinas Parmentje (Antoine-Augustin Parmentier), 1737-1813. Jis, būdamas vokiečių nelaisvėje, buvo maitinamas bulvėmis, ir, kai grįžęs į Prancūziją, pamatė pokarinį maisto trūkumą, ryžosi įdiegti į prancūzų mitybą bulves. O tai padaryti buvo tikrai sunku, nes Prancūzijos gydytojai, beje taip pat ir kitų Europos šalių eskulapai, tvirtino, kad bulvės yra nuodingos ir maistui nerekomenduotinos. Prancūzijos parlamentas 1630 metų specialiu įsaku buvo uždraudęs Prancūzijoje sodinti bulves, o nuo 1765 m. Denis Diderot (1713-1784) ir Jean Le Rond D‘Alembert (1717-1783) pradėtoje 35 tomų „Enciklopedijoje, arba Aiškinamojo mokslų, menų ir amatų žodyne“ (l’Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers“) rašė, kad bulvės yra ypatingai prastas maistas, tinkantis nebent neišrankiems skrandžiams.
Taigi, Antuanas Augustinas Parmentje pakvietė pietums to meto iškilius karaliaus dvariškius ir mokslininkus, kurių tarpe buvo to meto žymiausias chemikas, biologas ir ekonomistas Antoine Laurent de Lavoisier (Antuanas Loranas de Lavuazjė). Garbūs svečiai buvo vaišinami bulviene, jaučio širdies su bulvėmis troškiniu ir net bulvių vynu.
Pietūs visiems patiko, bulvės buvo reikiamai įvertintos, ir Parmentje 1787 metais gavo iš karaliaus Liudviko XVI leidimą pasodinti bulves šalia Paryžiaus. Karalius netgi skyrė kareivių apsaugą bulvių laukams: kariai dieną saugojo bulves, o naktį miegojo, kas suprantama patraukė apylinkės gyventojų dėmesį, ir jie ėmė vogti bei savo daržuose sodinti keistus augalus. Štai taip gudrus vaistininkas išpopuliarino bulves.
Būtina pabrėžti, kad Parmentje sukūrė ne tik daug valgių iš bulvių, bulvių vyno gamybą, bet ir surado būdą, kaip iš bulvių gaminti krakmolą. Jis taip pat atrado būdą kaip gaminti cukrų iš cukrinių runkelių, sukūrė nacionalinę duonos kepimo mokyklą Taip vaistininkas išgarsėjo, jis gavo leidimą lankytis karaliaus rūmuose, vėliau jo garbei dėkingi tėvynainiai jo gimtajame mieste Mondidje (Mondidier) pastatė paminklą.
Antoine Augustin Parmantjer (1737-1813)

Parengta pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako ( Mob.tel. +370 617 24338) darbus.

Author: Autorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.