Kiekviena mama žino, kad kūdikį iki šešių mėnesių reikia maitinti krūtimi ar mišinuku, paskui, laikantis tam tikrų taisyklių, pradėti duoti kieto maistelio. Tačiau, pasirodo, maitinimas – tai ta sritis, kurioje negali būti griežtų taisyklių. Kodėl?

Konsultuoja gydytojas gastroenterologas docentas Vaidotas Urbonas

Visos mes žinome, kad kūdikis iki pusės metų turėtų valgyti mamos pieną. Kada geriausias laikas pradėti jį primaitinti?

Griežto termino, kada pradėti duoti kieto maisto, tikrai nėra. Gali būti tik rekomendacijos. Mes, gastroenterologai, jas teikdami labiausiai remiamės Europos Sąjungos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos rekomendacijomis. Bet tai nėra griežtos taisyklės. Juk ir medicinos mokslas nėra toks tikslus ir aiškus, kaip, pavyzdžiui, matematika ar fizika, kur aišku, kad du kart du yra keturi. Medicina – kaip metereologija. Labai sunku nustatyti, koks maistas apskritai geriausiai tinka žmonėms, nes neįmanoma surinkti, pavyzdžiui, kelis tūkstančius žmonių, kurie valgytų vien mėsą, kitus kelis tūkstančius, kad valgytų tik daržoves, o po 50 m. pasižiūrėti, kokie jų likimai. Todėl yra tiek daug rekomendacijų. Kaip įdomybę pasakysiu, kad JAV pediatrijos akademija XX a. šeštajame dešimtmetyje mėsą rekomendavo duoti 14 dienų kūdikiams. Kai aš mokiausi, buvo manoma, kad varškė turi būti duodama kūdikiams nuo 3 mėn., sultys – nuo 1 mėn., kiaušinis – nuo 3,5 mėn. Dabar jau esame pamiršę šias rekomendacijas, o tie, kurie jas atsimena, klausia, kodėl mūsų karta, kuri buvo primaitinama remiantis visai kitokiomis taisyklėmis, užaugo sveika ir kodėl tos taisyklės nebetinka šiandien. Taigi jokių griežtų taisyklių negali būti. Pats esu skyręs mėsą 2 mėn. kūdikiui. Tiesa, jis nieko daugiau valgyti negalėjo, bet tokio amžiaus kūdikio organizmas jau yra pasirengęs suvirškinti mėsą.

Kodėl rekomenduojama kaip tik šešių mėnesių amžiaus sulaukusius kūdikius pradėti primaitinti?

Gamtoje taip sutvarkyta, kad žmonėms, kaip ir kitiems žinduoliams, ateina laikotarpis, kai nebeužtenka vien mamos pieno, nes, pavyzdžiui, ima trūkti geležies. Kūdikis jos atsargų būna gavęs iš mamos kraujo, kai dar gyveno pilvelyje. Iki 6 mėn. gautos geležies pakanka. Tačiau mamos piene jos yra labai mažai ir jeigu kūdikiai ilgai būtų maitinami vien mamos pienu, anksčiau ar vėliau (dažniausiai ne anksčiau kaip po pusės metų) pradėtų jos trūkti. Tad gamtos taip sugalvota, kad nuo pusės metų kūdikiui jau reikia ne tik mamos pieno, bet ir papildomo maisto, kuriame būtų geležies, cinko ir t. t.

Šiuo metu oficialiai rekomenduojama papildomo maisto pradėti duoti tarp 4 ir 6 mėn. Jeigu kūdikis gerai auga, rekomenduojama sulaukusiam šešto mėnesio ar jo pabaigoje pradėti duoti košės.

Į primaitinimą reikėtų žiūrėti kūrybiškai. Štai šiandien turėjau pacientą – 4 mėn. kūdikį, kurio mamai pasiūliau vieną maitinimą krūtimi pakeisti koše, nes mažylis alergiškas mamos pienui. Kokį produktą ir kada pradėti duoti, labai priklauso dar ir nuo kūdikėlį prižiūrinčio gydytojo patarimų.

Kokiais dar atvejais kūdikiui kieto maistelio skiriate anksčiau?

Pavyzdžiui, kūdikiui, kuris kietai tuštinasi, galima skirti vaistų arba nuo ketvirto mėnesio avižų ar daržovių košės, kuri padės lengviau tuštintis. Dažnai atpylinėjančiam vėl bandome duoti košės – tuomet atpylinėja mažiau. Teoriškai gimusį kūdikį galima ne prie krūties glausti, o duoti mėsos, nes organizmas tam pasirengęs, kasa, žarnynas išskiria pakankamai fermentų – suvirškins. Tačiau taip niekas nesielgia, nes pagal visus gamtos dėsnius pirmiausia kūdikis turi gauti mamos pieno. Įdomu tai, kad mamos pienu maitinamas kūdikis geriau toleruoja ir kietą maistą. Jeigu mamai mažėja pienuko, o kūdikiui – dar tik 3,5 mėn., aš rekomenduoju ne pieno mišinį, o košę vietoj vieno maitinimo krūtimi. Tačiau pabrėžiu, kad dietologai tik rekomenduoja. Pasitaiko kūdikių, kurie girdomi karvės pienu. Pats niekada jo nerekomenduoju, bet jeigu vaikučiui tinka… Tai išgirdęs nepuolu stebėtis, kad vaikas vis dar gyvas, nes valgo produktą, kurio mes, vaikų gastroenterologai, nerekomenduojame.

Nuo kokių produktų rekomenduojama pradėti primaitinti?

Dažniausiai rekomenduojame pradėti nuo košių – grūdų ar daržovių, tai priklauso nuo sezono. Jeigu kaip tik šviežių daržovių sezonas, rekomenduojame jas, jeigu kūdikiui užkietėję viduriai, taip pat siūlome daržoves, o jei trūksta svorio, galbūt geriau tiks grūdų košės. Pavyzdžiui, avižų. Mažai alergizuoja ryžiai, bet jie kietina vidurius.

Kurie – valyti ar nevalyti ryžiai kūdikiui tinkamesni? Ar valyti turi kokių nors vertingų maisto savybių?

Aišku, kad turi. Kad geresni nevalyti ryžiai, tėra mitas. Iš ryžių apvalkalėlyje esančių medžiagų labai maža naudos. Tas pat pasakytina ir apie rudąjį cukrų. Sveikatos požiūriu už baltąjį jis geresnis, liaudiškai tariant, vos per „du plaukus“. Tai labiau komerciniai dalykai.

O jūs skirstote maisto produktus pagal tai, kurie tinka tam tikro amžiaus kūdikiui?

Taip. Pirmiausia duodamos daržovių arba grūdų košės. Naujo produkto dažniausiai pradedame duoti kas dvi savaites. Toks laikotarpis reikalingas, kad būtų galima pastebėti, jei prasidėtų alergija. Kūdikiui, kuris valgo daržovių košę, nuo 6 ar 6,5 mėn. mieliau rekomenduojame mėsą, dar po poros savaičių – žuvį, o sulaukusiam 7-8 mėn. amžiaus – ir kiaušinį. Terminai nėra griežti, priklauso nuo daugelio dalykų, o labiausiai, ko gero, nuo vaikutį prižiūrinčio gydytojo: ką jis rekomenduos.

Kūdikiui iki metų nerekomenduojame duoti riešutų, nes gali užspringti, riešutų sviesto, nes labai įjautrina organizmą, cukraus, uogienių, medaus, taip pat lengvai organizmo paimamų angliavandenių, kurie maistiniu požiūriu nėra vertingi.

Į verdamą košę turbūt ir druskos nė žiupsnelio nerekomenduojate berti?

Oficialiai nerekomenduojama. Bet tai tik rekomendacijos. Aš dažnai sakau, kad galima dėti druskos, nes nelabai tikiu, kad mažam sveikam vaikui ji žalinga. Ji nerekomenduojama dėl padidėjusio kraujospūdžio tikimybės peržengus 20, 30 ar 50 m. ribą. Bet kol kas be galo mažai įrodymų, kad vaikystėje valgęs sūdytą maistą suaugęs žmogus sirgs arterine hipertenzija (ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas – aut.past.). Tėvus įspėju, kad jeigu šeimoje yra žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, tada geriau vaiką pratinti prie bedruskės dietos, nes ji tikrai kelia kraujospūdį. Bet visiškai sveikam vaikui, kurio tėvai sveiki, abejotina, kad metams bėgant išsivystys hipertenzija.

Nerekomenduoju druskos nutukusiam vaikui. Rekomenduoju turinčiam blogą apetitą – juk prėskas maistas neskanus. Antra vertus, druska reikalinga, nes padeda įsisavinti daugelį maisto medžiagų, pavyzdžiui, amino rūgštis, monosacharidus. Gliukozė ir fruktozė į organizmą patenka dėl natrio, kurio taip pat yra druskoje. Anksčiau sūraus vandens duodavo viduriuojantiems tam, kad cukrus ir amino rūgštys greičiau patektų į organizmą. Svarbu ją vartoti saikingai. O štai cukraus nerekomenduoju. Todėl pradedant primaitinti pirmiausia ir siūlau daržovių košes, vėliau mėsą, o vėliausiai – vaisius, nes jie saldūs ir jų paragavę vaikai nebenori daržovių.

Pastebėjau, kad kūdikiams skirtose kai kurių firmų pramoniniu būdu gamintose košėse yra ir druskos, ir baltųjų pipirų…

Europos draugijos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Neišleistas joks įstatymas, kurio visi privalo laikytis. Todėl gamintojas turi teisę vadovautis savo nuomone. Jei jam atrodys, kad rekomendacijos nėra tinkamos, jomis ir nesivadovaus. Nėra privalomų taisyklių. Juk anksčiau didžiausi autoritetai to meto geriausi JAV pediatrai maltą mėsą rekomendavo 2 sav. amžiaus kūdikiams.

Kaip sveikiau ir saugiau: košę pačiai mamai virti ar pirkti pramoniniu būdu gamintą?

Geriau virti pačiai mamai vien dėl to, kad šviežias produktas visada geriau už atšalusį ir dar kartą pašildytą. Maistiniu požiūriu skirtumas galbūt ir nėra labai didelis, bet vis dėlto yra. Pirkti pramoniniu būdu pagamintą gerai dėl to, kad visi į košelę patekę produktai yra patikrinti: ištirta, ar daržovėse nėra nitratų, kitų kenksmingų medžiagų. Bet jeigu mama turi pačios tinkamai išaugintų daržovių, jos vertingesnės už pirktas parduotuvėje. Be abejo, maitinti gatavomis košėmis patogiau, nes išvirti daržovių košę užima daug laiko.

Yra daug kūdikiams skirtų saldžių košių, kurios gaminamos greitai – užpilant pieno mišiniu ar mamos pienu. Ką manote apie jas?

Aš jų nerekomenduoju. Mačiau ir tokių košių, kuriose yra šokolado. Tai jau yra pataikavimas skoniui – ne sveikatai. Kūdikis savo skonio receptorių dar neišlavinęs ir „neišlepinęs“, o mes pratiname prie to, kas skanu mums, ir stebimės, kad vėliau nevalgo kito maisto. Greitai paruošiami pusryčiai yra toks pats nuodas kaip bulvių traškučiai, nepaisant kas – suaugęs ar vaikas juos valgo. Jeigu „greitųjų“ pusryčių sudėtyje yra spaustinių kruopų („miusli“ – aut. past.), tai iš bėdos dar galima valgyti, bet, pavyzdžiui, kukurūzų kriaukliukai, rutuliukai – labai menkos vertės produktai. Principas labai paprastas: jeigu grūdą užauginame ir jį suvalgome, organizmui nauda yra didžiausia. Jeigu nuimame grūdo apvalkalėlį, vertė šiek tiek sumažėja, o jei sumalame jį į manų kruopas arba miltus, vertė krinta. Amerika nutuko valgydama tokius produktus.

Košei gaminti kruopų yra įvairių, galima rinktis dribsnius ar skaldytus grūdus… Kurie geriau?

Geriau rinktis skaldytus grūdus. Tačiau skaldytų avižų nėra. Galima rasti visą avižos grūdą, bet jis kūdikiui netinka, nes yra su lukštu, kuriuo gali paspringti. Kaip duoti kūdikiui, pavyzdžiui, grikius – virti neskaldytus, truputį suskaldyti kavamalėje ar sumalti, priklauso nuo vaiko gomurio. Yra vaikų, kurie vos pamatę gydytojo šaukštelį pradeda žiaukčioti, vadinasi, turi jautrų gomurį, tad ir grūdus košei reikėtų sumalti į miltus. Žarnynas grūdus suvirškina lengvai, net jei koks grūdelis ir pasišalina su išmatomis, tai nėra kokios ligos požymis. Tačiau vaiko gomurys viso ar net skaldyto grūdo gali „nepriimti“.

Parengta pagal: http://www.moteris.lt/tavovaikas