Įprastai daugumoje bulves auginančių šalių bulvės dauginamos gumbais. Antrojo Pasaulinio karo me­tais valstiečiai savo daržuose vietoj gum­bų sodindavo „akutes“, išpjautas iš bul­vių gumbų. Dauginant bulves tradiciniu būdu, sėklai sunaudojama iki 4-5 t/ha gumbų, o „akutėmis“ — kur kas mažiau. Zootechnikas Musas Gulijevas iš RF Kabardos-Balkarijos Respublikos bulves daugina daigais. Jis įrodė, kad iš bulvių daigų galima išau­ginti normalius gumbus. Daigams auginti gumbai daiginami 10°C temperatūroje. 8-10 cm ilgio daigeliai atskiriami nuo gum­bo ir sodinami į palaistytą dirvą kaip ir pomidorai ar agurkai, kai lauke esti 10°C temperatūra.

Šis auginimo būdas patikrintas ir gamybos sąlygomis. Buvo tiriamos įvairios bulvių veislės: ‘Lorch’, ‘Raniaja roza’, ‘Priekulės’ ir kt. Iš kiekvieno gumbo išauga apie 20 daigų. Vienam hektarui reikia apie 100 tūkst. tokių daigų, o iš kiekvieno jų išauga apie 10-12 stambių bulvių. Kas­met gaunamas stabilus derlius — 700-800 cnt/ha. Gumbai su nupjautais daigais sunau­dojami pašarui.

Šiaurės Kaukazo kalnų ir prieškalnių žemės ūkio mokslinio tyrimo institutas, kur ilgą laiką M. Gulijevas dirbo moksliniu bendradarbiu, šį jo darbą — bulvių auginimą iš daigų — pristatė autorinėms tei­sėms gauti.

1974 m. M. Guliįevo metodas pripažintas išradimu. Autoriniame liudijime yra toks įrašas: „Siūlomas bulvių auginimo būdas yra paprastas, rentabilus, duoda geros kokybės bulvių derlių. Be to, jį galima plačiai taikyti bulvių selekcijoje. Jis įgalina grei­tai padauginti negausią sodinamąją medžia­gą ir išauginti didelį bulvių derlių.“

Auginant bulves šiuo būdu, jauni augalai geriau apsaugomi nuo infekcinių li­gų, nes daigai atsparesni už gumbus.

Daigai daiginami 3-4 savaites prieš sodinant į lauką, todėl bulvių subrendimo laikas sutrumpėja visu mėnesiu. Tyrimų duomenimis, per sezoną iš l kg sėklinės medžiagos lauko sąlygomis galima gauti apie l toną bulvių.

Tačiau ne viskas, kas nauja, besąlygiš­kai priimtina. Reikalingi bandymai. Besi­domintys naujovėmis gali pabandyti prak­tiškai įgyvendinti šį metodą savo sodybi­niuose sklypuose, daržuose, soduose.

Genetikas selekcininkas Neksas yra pasakęs: „Jeigu žmogus tiktai girdi, jis gali dvejoti, jeigu jis tiktai mato, jis dar ga­li abejoti, bet jeigu jis padarė savo ranko­mis — daugiau neabejoja.“

Ch. Markovas
Agronomas