Iš paežerių ar miškų parsinešame ne tik gerų įspūdžių, pintines grybų, uogų, bet ir erkių. Kaip jas ištraukti, girdėjome šimtus kartų, tačiau vos tik kokia įsisiurbia, viską užmirštame ir puolame į paniką. Kaip elgtis pavojaus sveikatai akivaizdoje, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.
SAVO NORU TAMPA TAIKINIAIS
Mūsų šalis paskelbta endemine zona, mat dalis erkių platina sunkių ligų – Laimo ir erkinio encefalito – sukėlėjus, kuriais yra užsikrėtusios. Specialistai kiekvieną pavasarį skelbia informaciją, kaip apsisaugoti nuo erkių ir kaip elgtis joms įsisiurbus, tačiau mūsų atmintyje ji neužsilieka.
„Daugelis įsisiurbus erkei supanikuoja ir puola net savaitgalį ar viduryje nakties atakuoti specialistus, klausdami, ką daryti, ar be jokio reikalo bėga į gydymo įstaigas“, – pastebi pašnekovė.
Pasak jos, šie maži vabaliukai nesukels problemų ir neapkartins poilsio akimirkų, jeigu būsime tinkamai pasiruošę: eisime į gamtą tik pasitepę ar pasipurškę apsauginėmis priemonėmis, apsirengę palaidinėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis, užsidėję galvos apdangalą, o kišenėje turėsime pincetą.
Deja, repelentų kai kurie vengia, nes jie nepigūs, be to, reikia laikytis atsargumo priemonių – stengtis, kad nepatektų į akis, burną, kvėpavimo takus. B. Zdanevičienė pataria tokiu atveju naudotis bent jau natūraliomis apsaugos priemonėmis, kad ir gvazdikėlių ar mėtų aliejumi, kurio kvapas atbaido erkes.
Per karščius drabužių, dengiančių kojas ir rankas, kepurių, skarelių taip pat dažnai atsisakome, taip savo noru tampame erkių taikiniais. O kai pavargę sugrįžtame namo, patingime gerai apsižiūrėti kūną, plaukus, ypač sunkiau prieinamas ir mažiau matomas kūno vietas.
Radę įsisiurbusią erkę, neapsieisime be pinceto. Geriausia jį pirkti vaistinėje. Jeigu nenorite išlaidauti, atidžiai apžiūrėkite turimą namuose, jis tiks tada, jeigu susispaudžia tik galiukas, o viduryje lieka tarpelis. Priešingu atveju traukdami erkę, užuot prispaudę tik jos galvą, perspausime pilvą.
B. Zdanevičienės teigimu, to daryti negalima: „Jei erkė užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais, ji išleidžia juos į žmogaus kraują, tik iki soties jo prisisiurbusi (maždaug po paros), todėl vabzdį reikia stengtis kuo greičiau ištraukti. Traukti reikia už galvos, nes suspaudus pilvą jis iš karto „išspjaus“ ligos sukėlėjus.“
Taip atsitiks ir tada, jeigu įsisiurbusią erkę tepsime riebalais ar dezinfekuojamuoju skysčiu. Galvą nuo kūno atskirti nesunku, svarbu turėti tinkamą įrankį. Erkės burna primena kankorėžį, kurio sparneliai trukdo ją ištraukti, todėl traukiant nereikia sukti, nes sukimo kryptis neturi jokios reikšmės, svarbu tai daryti stipriai. Ištraukę vabzdį įkandimo vietą dezinfekuokite.
KĄ DARYTI, NUTRŪKUS GALVAI?
Jeigu nutrūko erkės galva, nieko baisaus. Tai geriau, negu suspausti vabzdžio pilvą. Likusią odoje galvą ar jos dalį galima vėl bandyti ištraukti pincetu. Jei nepavyko, reikia palaukti, kol ji pasišalins pati (paprastai tai savaime atsitinka po kelių dienų), arba kreiptis į gydytoją. Erkės galvoje Laimo ligos sukėlėjų nėra. B. Zdanevičienė atkreipia dėmesį, kad šie patarimai galioja tik tais atvejais, kai erkė yra Laimo ligos platintoja. Jeigu ji užsikrėtusi erkinio encefalito sukėlėjais, jie į žmogaus kraują patenka vos jai įkandus, su seilėmis.
Todėl nuo erkinio encefalito apsaugo tik speciali vakcina. Tokiu atveju teoriškai visai nebesvarbu, kaip ir kokiu būdu erkę trauksime: ar tik įsisiurbusią, ar po kelių dienų. Kadangi nežinome, kokiu sukėlėju ji yra užsikrėtusi ir ar iš viso užsikrėtusi, specialistė rekomenduoja laikytis visų minėtų atsargumo priemonių.
TYLUSIS LIGOS PERIODAS
Jei jau atsitiko taip, kad erkė įsisiurbė, neverta vaizduotėje piešti blogiausio scenarijaus. Net jei ji buvo užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjais, šiomis ligomis suserga ne kiekvienas, be to, ne visi suserga pačia sunkiausia forma.
Vienų žmonių organizmas pagamina pakankamai antikūnų, sunaikinančių sukėlėjus, o kitų dėl kol kas nežinomų priežasčių – ne. „Jokių profilaktinių priemonių, apsaugančių nuo erkinio encefalito erkei jau įkandus, nėra“, – sako B. Zdanevičienė.
Kai kurie gydytojai nerimaujantiems ir vaistų reikalaujantiems pacientams skiria antibiotikų, tačiau erkinio encefalito gydymo algoritmuose jie nenumatyti. Taip tik skatiname nereikalingą antibiotikų vartojimą. Gydymas pradedamas tik tada, kai atsiranda ligos požymiai.
Dar vienas naudingas patarimas – būtina užsirašyti, kada jums įkando erkė. Tai labai svarbu. Jeigu per artimiausią mėnesį pajusite kokius nors negalavimus, gydytojui bus lengviau diagnozuoti ligą, padės išsklaidyti abejones. Tiek užsikrėtus erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga, pirmieji simptomai gali pasireikšti po 2–28 parų.
Susirgus erkiniu encefalitu, pirmieji požymiai gali priminti peršalimą ar perkaitimą: pakilti temperatūra, skaudėti galvą, pykinti, varginti raumenų skausmai, vėmimas. Jie gali būti ir nelabai stiprūs, o po kurio laiko savaime išnykti. Tada prasideda tylusis ligos periodas, kuris paprastai trunka iki dviejų savaičių.
Jam pasibaigus, pasireiškia intensyvesni ligos požymiai: nepakeliamas galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, gali prasidėti paralyžius. Vertėtų žinoti, kad specifinio šios ligos gydymo nėra, gydomi tik simptomai. Susirgus ypač sunkiomis ligos formomis, gali grėsti komplikacijos. Vienintelė galimybė jų išvengti – skiepytis.
SIMPTOMŲ GALITE IR NEPASTEBĖTI
Žinoti erkės įsisiurbimo datą svarbu ir užsikrėtus Laimo liga. Nors ji išgydoma antibiotikais, o vienas iš pirmųjų požymių dažniausiai yra gana akivaizdus – paraudimas įkandimo vietoje, tai padės išvengti nesusipratimų. Kartais paraudimas atsiranda po kelių dienų, o kartais tik po kelių savaičių ar mėnesio.
Pačiam sudėtinga atskirti, ar įkandimo vieta paraudo dėl to, kad užsikrėtėte Laimo liga, ar tai natūrali organizmo reakcija į svetimą baltymą. Užsikrėtus paraudimui būdingas didėjimas, jo skersmuo siekia 5–6 centimetrus. Jis gali būti violetinės, ryškiai raudonos spalvos, forma ovali, apvali. Dažnai kraštai būna pakilę, šerpetoja.
Tačiau įkandimo vieta gali ir neparausti. Todėl reikia atkreipti dėmesį į kitus požymius: susirgus gali skaudėti sąnarius, galvą, pasireikšti skausmai širdies plote, atsirasti inkstų, kepenų pažeidimų. Pajutus šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Pernelyg jaudintis neverta – nors liga lėtinė, sukėlėjas lengvai pasiduoda gydymui.
LERVAS IR NIMFAS SUNKU ĮŽIŪRĖTI
Pasak B. Zdanevičienės, pasitaiko atvejų, kai žmonės nepastebi, jog jiems buvo įkandusi erkė. Taip gali atsitikti, jeigu įsisiurbia erkės lerva. Šioje vystymosi stadijoje ji turi tik tris poras kojų ir primena mažytę rakštį. Vyresnio amžiaus žmogus, kurio regėjimas susilpnėjęs, jos gali nė nepamatyti.
Nimfos stadijoje erkė didesnė, tačiau irgi gali likti nepastebėta. Problema ta, kad tiek lervos, tiek nimfos žmogaus krauju maitinasi tik 1–2 dienas (suaugusios – apie savaitę). Kadangi įkandimo metu jos įleidžia nuskausminamosios medžiagos, nieko nejaučiame, o vėliau diskomfortas taip pat mažesnis nei įsisiurbus didelei erkei.
Kai kada nepamatome, kad erkė buvo įsisiurbusi, jei ji pasirenka sunkiai matomą kūno vietą. Prisisiurbusi kraujo ji po kurio laiko savaime pasišalina. Todėl svarbu apžiūrėti savo kūną, stebėti sveikatą, ypač šiltuoju metų laiku, jeigu dažnai būnate gamtoje, nenumoti ranka į pasireiškusius negalavimus, teigia specialistė.
Parengta pagal: "Ūkininko patarėjas" straipsnį. Dėkojame!
