Profesorė Eugenija Šimkūnaitė siūlė tokj veido odos atjauninimo būdą.

* Imti žalių vaistinės taukės (Symphytum officinalis) lapu ir stiebų ir gerai sutrinti. Žinoma, prieš tai lapai ir stie­beliai turi būti švariai nuplauti virintu vandeniu. Gauta košele užtepti gerai nuplautą veidą ir palaikyti apie va­landą. Po to švariai nuplauti. Po poros dienų vėl pakar­toti ir taip daryti 5-6 kartus. O Dar paprasčiau supjaustyti plačiomis skiltelėmis agurką ir dėti ant veido.

* Žiemą, kai nėra žalių lapų ir žolės, reikia naudoti džio­vintos taukės šaknis. Jas sutrinti į smulkius miltelius ir įpilti pieno. Gauname minkštą, tąsią, gleivėtą košele. Šia košele tepti veidą, pasmakrę, kaklą. Ištepus pagulėti ant nugaros porą valandų. Nepamiršti, kad šaknų košelė sudžiūsta į labai kietą luoba, todėl nuimti jj reikia labai atsargiai, mirkant šiltu vandeniu. Darbo daug, bet oda puikiai atjaunėja, raukšlės susitraukia.

* Jei oda labai išsekusi, pamėlusi, su ryškiomis gyslelė­mis, į taukės ar agurklės (taip pat agurko) sultis reikia įpilti pora šaukštų dilgėlių sulčių. O jei oda pageltusi ir nesveikai atrodo, gerai tinka vaistiniu ramunėlių kaukė, o jei labai riebi – ajerų lapu kaukė.

* Labai naudinga ajerų lapų ir ramunėlių arbata sumai­šyti su kviečių ar rugių sėlenomis. Tokią košelę laikyti užtepus pusvalandį. O Įei oda sausa – naudoti morkų, pieno ir kvietinių sėlenų košelę kaukei. Tačiau jei oda pleiskanoja nuo ligos – kreiptis Į gydytoją.