Odos senėjimas – tai natūralus, gamtos nulemtas, procesas, kuris organizme prasideda dar jauname amžiuje.
Galima išskirti chronologinį (pagal paso duomenis) ir biologinį (atitinkantį bendrojo vidurkio normas) žmogaus amžių.
Taip pat reikia išskirti natūralų bei priešlaikinį senėjimą. Natūralus senėjimo procesas yra sąlyginis ir negrįžtamas procesas. Priešlaikinio senėjimo galima išvengti arba jį galima pristabdyti.
Pastaruoju metu odos senėjimas dar yra skirstomas į „vidinį“ ir „išorinį“ senėjimą.
Odos senėjimo požymiai: raukšlės, sausumas, senatvinės pigmentinės dėmės, keratozė, senatvinės (seborėjinės) karpos, epiteliomos, telangiektazija, audinių ptozė ir kt.
Morfologine prasme, raukšlė – tai sustiprintas normalių odos klosčių akcentavimas mikrodepresinėse zonose. Šiose zonose yra sumažėjęs kolageno skaidulų, glikozaminoglikanų bei vandens kiekis. Šiose vietose dermoje formuojasi tuštumos, kurios tampa vietomis, kuriose lengvai formuojasi odos deformacijos – raukšlės. Šiuo atveju raukšlės parodo, kad yra suplonėję audiniai ir nusilpęs odos tonusas, kuriuos nulemia pačios įvairiausios priežastys.
Raukšlės. Jos yra skirstomos į mimikos, aktinines ir chronologines.
Mimikos raukšlės dažniausiai susiformuoja gana anksti jauniems žmonėms tose vietose, kur mimikos raumenys yra labiausiai hiperaktyvūs – ant kaktos, aplink akis, nosies viršutinėje dalyje ir srityje tarp antakių. Jos visada išsidėsto statmenai mimikos raumenų skaidulų padėčiai.
Aktininės raukšlės – tai raukšlės, kurios atsiranda jaunų žmonių (25-30 metų) odoje. Jas iššaukia per didelis insoliacijos kiekis bei aktyvus lankymasis soliariumuose. Oda išsausėja, netenka drėgmės ir joje išryškėja smulkios raukšlės.
Chronologinės (amžiaus) raukšlės. Šios raukšlės susiformuoja sąlygojamos amžiaus pakitimų.
Su amžiumi susijusių raukšlių šalinimui be vietinių priemonių, antiage kosmetikos naudojimo reikalinga ir kompleksinė kosmetologinė priežiūra. Odos suplonėjimas, jos turgoro sumažėjimas iššaukia ne tik raukšlių susidarymą, bet ir įvairaus laipsnio minkštųjų veido audinių deformacijas, viso to visuma ir sukuria matomus veido ir kaklo odos senėjimo požymius.
Odos senėjimo tipai
Išoriniai senėjimo požymiai pasireiškia skirtingai ir priklauso nuo senėjimo tipo.
Išskiriami 3 odos senėjimo tipai:
1. Raukšlėtasis tipas. Šis senėjimo tipas yra būdingas žmonėms, kurių oda yra sausa, netekusi drėgmės, rūkantiems bei mėgstantiems kaitintis saulėje. Gana dažnai šio senėjimo tipo požymiai pasireiškia iki 40 metų amžiaus. Šio tipo oda atrodo pilka su giliomis raukšlėmis per visą veidą. Dominuojantis šio senėjimo tipo požymis yra veido ir kaklo raukšlės. Šiam senėjimo tipui yra būdingas odos sausumas, pasireiškiantis „žąsų kojelėmis“ akių kampučiuose, susiraukšlėję viršutiniai ir apatiniai vokai, „gofruota“ sritis virš viršutinės lūpos ir smakro sritis.
Šio raukšlėtojo tipo pacientams yra būtina paskirti procedūras, skirtas viso veido raukšlių šalinimui, o taip pat reikia dirbti su kiekviena raukšlėta zona atskirai (pilingai, dermabrazija, botoksas, kontūrinė plastika, lazerinis lokalinis poveikis raukšlėms, įvairios drėkinančios ir minkštinančios kaukės su termoefektu, serumų ir ampulių naudojimas bei kiti).
2. Deformacinis tipas. Jis prasideda nuo veido ir kaklo minkštųjų audinių sumažėjimo, vakare tampa pastebimas, kaip besiformuojantis „pavargęs veidas“. Būdingi išoriniai šio senėjimo tipo požymiai yra pastoziškumas, patinimai, išryškėjusios klostės tarp viršutinės lūpos ir nosies, nuleisti žemyn lūpų kampučiai. Paprastai šiuo būdu senėja žmonės, kurių oda jaunystėje buvo stora ir riebi. Dažnai jiems pasireiškia kuperozė ir rozacėja. Su amžiumi vis labiau tampa pastebimi veido ovalo pakitimai, nukarę žandai, dvigubas pagurklis, išryškėjusios kaklo odos klostės. Šiuo atveju raukšlių gali beveik nebūti, išskyrus mimikos raukšles. Taip pat yra būdingi išoriniai senėjimo požymiai, tokie kaip odos perteklius virš viršutinio ir apatinio akių vokų.
Šio deformacinio odos tipo pacientams yra būtina skirti limfodrenažines ir miostimuliacines procedūras, plastifikuojančias ir liftingo kaukes.
3. Mišrus tipas. Pasireiškia odos senėjimo požymiais, kurie yra būdingi pirmiesiems dviems tipams . Tai stangrumo sumažėjimo, raukšlėtumo ir deformacijos derinys.
I dalis
Teoriniai pagrindai
Klinikiniai simptomai, etiopatogenezė, diagnostika, kosmetologiniai korekcijos metodai.
Senėjimas – tai defektų, kurie palaipsniui suformuoja išorinius pokyčius bei audinių ir organų sutrikimus, sankaupa molekuliniame lygmenyje. Vidaus organų senėjimas vyksta nepastebimai tol, kol neįvyksta jų veiklos sutrikimai, t. y. kol neišsivysto koks nors susirgimas. Skirtingai nuo vidaus organų, oda yra išorinė kūno danga, o su amžiumi susiję pakitimai tampa pastebimi daug anksčiau, nei pasireiškia kūno fiziologiniai sutrikimai. Tai leidžia, visų pirma, vertinti odos senėjimą kaip estetinę, o ne medicininę problemą, o visų antra, supaprastina odos senėjimo mechanizmo užduotį, o taip pat ir sprendimų paiešką, kaip išvengti arba bent jau sulėtinti šį procesą.
Senėjimo taikiniai
Epidermis ir raginis sluoksnis
Su amžiumi lėtėja išorinio odos sluoksnio – epidermio atsinaujinimo greitis. Viso to pasekoje epidermis tampa vis plonesnis, o raginis sluoksnis atvirkščiai – storėja. Keičiasi ir odos apsauginės savybės – dabar pažeidimai daug labiau pastebimi ir išlieka ilgiau, nei būdavo anksčiau. Kaip viso to rezultatas, oda tampa vis sausesnė, pleiskanoja, atsiranda smulkios raukšlelės, suprastėja veido spalva. Todėl vienas iš būdų, padedančių pagerinti senėjančios odos išvaizdą, yra jos stimuliacija, kai yra stimuliuojamos epidermio ląstelės, o taip pat yra vykdomas raginio sluoksnio ląstelių valymas.
Dermos sluoksnis ir jo tarpląstelinė medžiaga
Kolageno skaidulos užtikrina odos stangrumą ir tvirtumą, o elastano skaidulos yra atsakingos už jos elastingumą ir tamprumą, t. y. už jos sugebėjimą išsitempti ir grįžti į pirminę padėtį. Su amžiumi ir esant įvairių faktorių poveikiui, kolageno–elastano karkasas tampa nebeveiksmingas. Nors egzistuoja daugybė procedūrų, kuriose figūruoja kolagenas arba elastanas (kaip kosmetinių priemonių ingredientai arba netgi ir injekcijų pavidalu), niekas negali sugrąžinti odai tas skaidulas, kurias ji prarado. Būtent todėl chirurginės veido patempimo operacijos nepadaro veido jaunu, kadangi ištempiant odą ir išlyginant raukšles, jai nėra sugrąžinamas kolageno-elastano karkasas toks, koks jis buvo jauname amžiuje. Būtent todėl „jauninančioje“ kosmetologijoje didelis dėmesys yra skiriamas priemonėms ir procedūroms, skatinančioms trapių kolageno skaidulų irimą ir stimuliuojančioms naujų skaidulų sintezę.
Jei kolagenas ir elastanas yra kaip čiužinio spyruoklės, tai dermos tarpląstelinė medžiaga yra čiužinio kamšalas. Įsivaizduokite sofą su į dulkes suirusiu kamšalu ir jūs galėsite įsivaizduoti tai, kaip suyra dermos tarpląstelinė medžiaga ir kokį poveikį tai daro odos išorinei išvaizdai. Netekusi rišančiosios medžiagos, oda nukara, praranda savo turgorą ir šviežumą. Ko gero labiausiai žinomų dermos tarpląstelinės medžiagos komponentų yra hialurono rūgštis – stambiamolekulinis junginys, gebantis savyje išsaugoti šimtą kartų daugiau drėgmės nei pats sveria. Kaip buvo minėta prieš tai, odoje pastoviai vyksta irimo procesai ir tuo pačiu vyksta hialurono rūgšties sintezė. Laikui bėgant, irimo procesai spartėja, todėl tampriojo gelio kiekis odoje ima mažėti. Dalinai šį procesą galima užmaskuoti injekcijų užpildais (fileriais), įskaitant filerius hialurono rūgšties pagrindu. Taip pat egzistuoja tarpląstelinės dermos medžiagos sintezės stimuliavimo metodai.
Odos kraujagyslės
Odos kraujotaka su amžiumi prastėja. Tai vyksta kiek dėl smulkių odos kapiliarų spazmų, tiek ir dėl kraujagyslėse ir šalia jų esančiuose audiniuose vykstančių uždegiminių procesų, trombų susidarymo, kraujagyslių sienelių pažeidimų. Dažnai vyksta odos paviršiuje esančių kraujagyslių išsiplėtimas ir išvešėjimas, ko pasekoje atsiranda kraujagyslių tinkleliai, žvaigždutės, paraudimai. Daryti poveikį kraujagyslėms yra labai sudėtinga, bet kosmetologijoje egzistuoja visas arsenalas metodų, skirtų odos kraujotakai pagerinti, o taip pat stimuliuojančių jos ląstelių kvėpavimą.
Riebalinė ląsteliena
Veido riebalinė ląsteliena paprastai pradeda plonėti nuo viršutinės jo dalies ir palaipsniui leidžiasi žemyn, atidengiant skruostikaulius ir formuojant riebalinius maišelius po smakru ir apatinėje skruostų dalyje.
Poodinio riebalinio sluoksnio korekcijos problema sprendžiama keletu būdų: sušvirkščiant injekcinius užpildus ten, kur trūksta riebalų, arba chirurginiu būdu riebalai pašalinami iš ten, kur jų yra per daug, įvairiais būdais bandant „išlyginti“ celiulito sritis.
Pigmentacija
Pigmentinių dėmių atsiradimas ant veido ir rankų yra tipiškas senėjimo požymis, tai ypatingai būdinga žmonėms, kurie mėgsta saulės vonias. Per didelė pigmentacija gali būti iššaukta hormoninių ir kai kurių kitų preparatų vartojimo arba endokrininių sutrikimų. Su amžiumi pigmento melanino gamyba organizme mažėja, tai vyksta ir odoje ir plaukuose. To pasekoje plaukai žilsta, o oda įgauna pilkoką atspalvį. Kai kuriais atvejais gilioje senatvėje oda atvirkščiai ima tamsėti ir įgauna bronzinį atspalvį.
Odos senėjimo mechanizmai ir priežastys
Genetiškai nulemti senėjimo procesai vystosi gana lėtai ir yra lydimi laipsniško odos plonėjimo (atrofijos), jos stangrumo mažėjimo, lėtėjant jos atsinaujinimo greičiui ir regeneracijai. Daugeliu atveju pirmosios raukšlės pradeda formuotis daug anksčiau nei oda išnaudoja savo gyvybinį potencialą ir jų atsiradimo priežastys nėra nulemtos amžiaus, bet žalingo įvairių neigiamų faktorių poveikio, kurių svarbiausi yra laisvieji radikalai ir UV spinduliai.
Laisvieji radikalai ir rūgštinantis stresas
Apie rūgštinantį stresą, laisvuosius radikalus ir antioksidantus jau rašėme. Nepaisant galingos antioksidantų apsaugos, laisvieji radikalai visgi turi pakankamai griaunantį poveikį biologiniams audiniams ir ypač odai. Viso to priežastis yra faktoriai, staigiai sustiprinantys laisvųjų radikalų patekimą į organizmą, o visa tai sukelia antioksidacinės sistemos perkrovas ir rūgštinantį stresą. Svarbiausias iš šių faktorių yra UV spinduliuotė.
Nuo saulės apsaugančių priemonių ir preparatų su antioksidantais (tiek išorinio poveikio preparatų pavidalu, tiek ir maisto papildų pavidalu) naudojimas, leidžia sustiprinti asmeninius odos antioksidantų resursus ir padaryti ją atsparesnę bet kokiems streso poveikiams.
UV spinduliuotė ir fotopažeidimai
Remiantis šiuolaikiniu požiūriu, pirmosios raukšlės atsiranda dėl ultravioletinių spindulių poveikio.
UV spektras yra dalinamas į tris sritis:
1) UVS – paties trumpiausio bangos ilgio spinduliai (200-290 nm) – patys pavojingiausi, kadangi turi pačią didžiausią energiją. Visa laimė, kad visi UVS spinduliai yra sulaikomi stratosferoje;
2) UVV – spindulių bangos ilgis yra diapazone nuo 290 iki 320 nm. Praeidami pro ozono sluoksnį, jie pasiekia Žemės paviršių. Žmogaus odoje šie UVV spinduliai prasiskverbia pro epidermį, bet nepatenka į dermos sluoksnį. Šie spinduliai stipriai pažeidžia odą ir sukelia daugybę sudėtingų ir lėtinių šalutinių efektų, susijusių su saulės šviesos poveikiu. Bangos, kurių ilgis yra 297 nm, pasižymi didžiausiu poveikiu, iššaukiančiu eritemą;
3) UVA spinduliai yra priskiriami ilgabangei UV spektro daliai (320-400 nm). Jie turi žemiausią energiją, bet pasižymi didžiausia skverbimosi galia. Pasiekę Žemės paviršių, jie pajėgūs prasiskverbti pro vandenį ir pasiekti jūros gelmes. Žmogaus odoje UVA spinduliai prasiskverbia iki vidurinių dermos sluoksnių. Būtent jie ir yra kalčiausi dėl odos fotosenėjimo procesų.
Nedidelės UV spinduliavimo dozės yra būtinos žmogaus gyvybei. Yra įrodyta išskirtinė jų svarba vitamino D sintezei ir kalcio metabolizmui, o taip pat daugelio odos ligų, kurios sustiprėja būtent žiemos mėnesiais, gydymui. Psichoemocinė žmogaus būsena yra glaudžiai susijusi su saulės šviesa: ūkanotomis dienomis ir tamsiuoju metų laiku daugeliui prasideda depresija.
UV spindulių pažeista oda senėja, tačiau šis senėjimas turi tam tikras išskirtines ypatybes. Esant biologiniam, genetiškai nulemtam senėjimui, visi odos sluoksniai plonėja. Esant fotosenėjimui, plonėja epidermio ir raginis sluoksniai. Vykstant fotosenėjimui, dermos tarpląstelinės medžiagos pokyčiai tampa netolygūs – kartu su normaliomis kolageno skaidulomis joje susidaro amorfinės netipinės medžiagos, kurią sudaro elastinas, sankaupos. Sugebėjimas sintetinti kolageną ir kitus dermos tarpląstelinės medžiagos komponentus fotopažeistoje odoje išlieka, todėl daugelis fotosenėjimo požymių yra grįžtami. Būdingi fotosenėjimo simptomai yra kraujagyslių žvaiždutės (voratinkliai, tinklelis) ir pigmentinės dėmės (lentigo). Visų šių simptomų visuma sudaro fotosenėjimui būdingą paveikslą, kas davė pagrindą mokslininkams išskirti atskirą senėjimo „rūšį“.
Fotosenėjimas, kitaip nei biologinis senėjimas, gali būti koreguojamas. Žinoma, visiškai atjauninti odą nepavyksta, bet galima žymiai pagerinti klinikinę jos išvaizdą.
Raginio sluoksnio struktūrų apsauginių funkcijų susilpnėjimas ir odos sausumas
Vienas iš pirmųjų odos senėjimo požymių yra pastebimas jos vytimas. Oda tarytum praranda savo gyvybingumą, tampa mažiau elastinga, atrodo sausa ir papilkėjusi. Odos vytimo simptomai atsiranda daug anksčiau nei pirmosios raukšlės ir daugeliui moterų tai yra pirmasis priminimas apie tai, kad laikas pradėti rūpintis oda.
Odos sausėjimas prasideda nuo raginio sluoksnio. Reikia priminti, kad epidermis neturi kraujagyslių ir vanduo į jį patenka iš dermos. Vanduo į išorinius odos sluoksnius prasiskverbia pagal difuzijos dėsnį, iš drėgmės prisotintos dermos patekdamas į viršutinius sausuosius sluoksnius. Pasiekus sausąjį raginį sluoksnį, drėgmė siekia judėti toliau ir patekti į dar labiau sausą atmosferą. Raginis sluoksnis yra sukurtas tokiu būdu, kad yra pajėgus savarankiškai reguliuoti vandens srautą. Šiuo atveju jam padeda odos riebalai – jų plona hidrofobinė plėvelė dengia odą iš viršaus, panašiai kaip vaškas, dengiantis daugelio augalų paviršių. Ir visgi, jei pašalinti odos riebalus, oda netaps visiškai sausa. Mažų vaikų oda beveik negamina sebumo, bet ir be jo oda yra elastinga ir gaivi. Su amžiumi oda pradeda gaminti vis mažiau riebalų ir todėl mokslininkai ilgą laiką manė, kad būtent tai ir yra odos sausumo priežastis. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad su amžiumi organizme keičiasi visos drėgmę išsaugančios raginio sluoksnio struktūros, įskaitant jos lipidų barjerą, esantį tarp raginių žvynelių.
Stipriai išreikšti apsauginės odos funkcijos pažeidimai atsiranda esant kontaktui su detergentais ir tirpikliais, kurie gali būti valančiųjų losjonų ir prausiklių sudėtyje, o taip pat esant UV spindulių poveikiui. Jauname amžiuje, kol dar oda yra pilna gyvybės, žymus epidermio apsauginių funkcijų pažeidimas nesukelia dermatologinių pasekmių. Gavusios signalą apie tai, kad apsauginis barjeras yra pažeistas, epidermio ląstelės pradeda sintetinti naujus lipidus ir greitai „taiso“ lipidų sluoksnius. Maždaug nuo 30 metų amžiaus lipidų barjero atkūrimas vyksta vis lėčiau ir lėčiau, jame kaupiasi pažeidimai, kas didina odos pralaidumą. Didėja ne tik vandens išgarinimas, bet ir atsiranda didesnė tikimybė į odą prasiskverbti kenksmingoms medžiagoms, kurios pažeidžia gyvąsias epidermio ląsteles. Tai dar labiau lėtina lipidų apsauginio sluoksnio atkūrimo procesą ir skatina odos sausumo simptomų vystymąsi. Didelę įtaką epidermio apsauginio barjero mažėjime turi vitamino F trūkumas organizme, kurį sudaro nepakeičiamų riebalų rūgščių linolo ir γ-linolo kompleksas. Nepakeičiamųjų riebalų rūgščių trūkumas sukelia lėtinius odos apsauginių savybių pažeidimus.
Pakoreguoti ir atkurti odos raginio sluoksnio pažeistas apsaugines struktūras galima naudojant specialius preparatus.
Lėtinis uždegimas
Daugelis žmonių mano, kad uždegimas įvyksta tada, kai į odos sluoksnius patenka infekcija arba įvyksta alerginė reakcija. Kiekvienam iš mūsų yra pažįstami tokie uždegimo požymiai, kaip patinimas, paraudimas, skausmas. Tačiau šie klasikiniai uždegimo požymiai tikrai neatskleidžia visų šio proceso visumos formų. Pastaruoju metu mokslininkų, užsiimančių senėjančios odos problemų sprendimu, dėmesys yra nukreiptas į slaptą lėtinį odos uždegimą, kuris, kaip pasirodo, mūsų odoje įvyksta daug dažniau, nei mes galvojame. Toks uždegimas gali išsivystyti dėl lėtinių odos pažeidimų (pavyzdžiui, UV spinduliavimas, pažeidimai naudojant paviršinio aktyvumo prausimosi medžiagas), dėl toksinų poveikio (tabako dūmai, alkoholis), bendrojo streso, dirginančios kosmetikos priemonių ir t.t. Pastaruoju metu yra sukaupta daug įrodymų apie tai, kad lėtai besivystantis lokalinis uždegimas (mikrouždegimas) iššaukia raukšlių atsiradimą. Mokslinėje literatūroje netgi atsirado specialus terminas šiam procesui aprašyti – inflammaging (iš anglų kalbos inflammation – uždegimas ir aging – senėjimas).
Visų pirma, imuninės ląstelės, iš kraujo patenkančios į dermą, išlaisvina proteolitinius fermentus, kurie gali naikinti kolageną ir elastiną, o taip pat fermentus, kurie tirpdo tamprųjį gelį, užpildantį tarpląstelinę dermos erdvę.
Esant mikrouždegimui, kaip ir paprasto uždegimo metu, odoje atsiranda laisvieji radikalai, kurie gali pažeisti fosfolipidines ląstelių membranas, o taip pat atakuoti ląstelių DNR iššaukiant ląstelių-mutantų atsiradimą. Esant ląstelių membranų pažeidimams, gali prasidėti jose esančio fermento fosfolipazės A2 aktyvinimas, kuris atskiria laisvąsias riebalų rūgštis nuo fosfolipidų. Iš šių riebalų rūgščių yra sintetinami labai svarbūs uždegimo reguliatoriai – prostaglandinai, eikozanoidai, leukotrienai ir kt.
Hormoninis disbalansas
Odą ir plaukus visą gyvenimą kontroliuoja lytiniai hormonai. Vyriški lytiniai hormonai (androgenai) veikia kaip nemalonumų šaltinis – sukelia padidintą riebalinių liaukų sekreciją, perteklinį plaukų augimą ant veido ir galvos plaukų slinkimą. Moteriški lytiniai hormonai (estrogenai) mažina riebalinių liaukų sekreciją, sustiprina bazinio sluoksnio ląstelių dalijimąsi, stimuliuoja kolageno, elastino ir hialurono rūgšties sintezę. Su amžiumi estrogeno kiekis odoje ima mažėti. Tai lėtina kolageno sintezę, mažėja epidermio ląstelių dalijimosi greitis, atsiranda epidermio lipidų sintezės pažeidimai. Viso to pasekoje oda tampa sausa, greičiau sensta. Daugelyje laboratorijų buvo atlikti eksperimentai naudojant tepalus, kurių sudėtyje yra estrogenų, kaip priemonę prieš odos senėjimą. Tačiau, nepaisant pasiektų gerų rezultatų, hormonai netapo nauju kosmetikos ingredientu. Hormonų pakaitinė terapija – tai vis dėlto yra gana rimtas poveikis ir ją paskirti gali tik gydytojai.
Išeitis buvo rasta, kai mokslininkai augaluose atrado medžiagas, kurios savo sudėtimi priminė moteriškus lytinius hormonus. Šios medžiagos buvo pavadintos fitoestrogenais.
Fitoestrogenai buvo rasti daugelyje augalų. Jų poveikis yra šimtus ar tūkstančius kartų mažesnis nei natūralių hormonų poveikis, tačiau fitoestrogenus galima drąsiai naudoti didelėmis dozėmis. Kai kurie fitoestrogenai tirpsta riebaluose panašiai, kaip žmogaus estrogenai. Šių fitoestrogenų yra gausu sojų, palmių ir sezamų aliejuje. Kosmetika ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra fitoestrogenų, šiomis dienomis yra vienos iš populiariausių anti-age priemonių.
Per daug saldumynų
Priešlaikiniame odos senėjime svarbią rolę vaidina reakcijos, vykstančios tarp cukrų ir odos baltymų, taip vadinamos nefermentinės glikacijos reakcijos, kai cukrus (gliukozė, fruktozė ir t.t.) prisijungia prie kolageno molekulės. Tokiu būdu formuojasi tarpiniai kompleksai, vadinami Amadori produktais. Tolesnėse fazėse jie patiria papildomas modifikacijas (rūgštinimą, struktūrinius pertvarkymus ir t.t.), palaipsniui kaupiantis audiniuose. Amadori produktai skatina sąsiuvų tarp kolageno skaidulų atsiradimą, viso to pasekoje kolageno skaidulos tampa nepasiekiamos kolagenezei (fermentai, kurie skaido susidėvėjusias kolageno skaidulas). Kolageno sąsiuvos yra mažiau tamprios, lyginant su normaliu kolagenu, todėl oda tampa suvytusi ir neelastinga, joje atsiranda deformacijos.
Kolageno sąsiuvas sudėtinga išnaikinti. O jeigu atkreiptume dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, kodėl atsiranda akies lęšiuko drumstumas ir vystosi katarakta, tai yra pasekmė reakcijų tarp lęšiuko baltymų ir cukraus, todėl akivaizdu, kodėl yra naudojama plačiai paplitusi rekomendacija „vartokite mažiau saldumynų“.
Tingus protas sensta greičiau
Stresai yra viena iš pagrindinių priešlaikinio senėjimo priežasčių. Stiprūs pergyvenimai gali akimirksniu susendinti žmogų, moterys su audringa praeitimi dažnai atrodo esančios vyresnės nei yra iš tikrųjų. Taip pat yra žinoma ir kita pusė – stebinantis talentingų, intelektualiai aktyvių moterų, kurios ir sulaukusios garbaus amžiaus, aplinkinius stebina savo ypatingu grožiu, žavesiu ir aštriu protu, jaunatviškumas. Stresai, emociniai sukrėtimai, intensyvi protinė veikla – visa tai taip pat yra yra būtina žmogui, nes be to gyvenimas būtų nepilnavertis.
Bendrieji kovos su senėjimu principai
Pastarųjų dešimtmečių tyrimai privertė mokslininkus ir gydytojus pakeisti ankstesnę nuomonę apie odos senėjimą ir galimybes daryti poveikį šiam procesui. Jau yra nustatyta, kad pirmosios raukšlės veide atsiranda daug anksčiau, nei oda išnaudoja savo gyvybinės energijos atsargas. Tai vyksta pirmiausia todėl, kad kolagenas, elastanas ir tarpląstelinis dermos gelis (glikozamino glikanai) tiesiogiai ir netiesiogiai yra pažeidžiami UV spinduliavimo.
Antioksidantai ir apsaugos nuo saulės priemonės
Antioksidantai atlieka svarbią funkciją saugant odą nuo UV spinduliavimo ir laisvųjų radikalų poveikio, tačiau tam, kad gauti antioksidantų naudojimo maksimalų efektą, juos reikia naudoti nustatytais kiekiais ir reguliariai, nežymiai padidinant jų dozę tais atvejais, kai rūgštinančio streso pavojus yra gana didelis. Geriausiai buvo įvertinti augaliniai ekstraktai, kurių sudėtyje yra antioksidantų kokteiliai, į kurių sudėtį įeina proantocianidinai, karotinoidai, vitaminai E ir C, ir t.t., o taip pat kofermentas Q10 ir α-lipoinė rūgštis. Antioksidantai efektyviausiai saugo odą tada, kai jie yra užtepami prieš rūgštinantį stresą (pavyzdžiui, prieš einant degintis saulėje).
Su apsauginėmis priemonėmis nuo saulės taip pat viskas nėra taip paprasta. Kai mokslininkai nustatė, kad UV spinduliavimas skatina ankstyvųjų raukšlių atsiradimą ir gali sukelti piktybinių odos auglių susidarymą, gydytojai turėjo viltį, kad išmokius žmones pastoviai naudoti nuo saulės apsaugančias priemones, galima bus ne tik išvengti ankstyvo odos senėjimo, bet ir žymiai sumažinti įvairių formų odos vėžio susirgimų atsiradimą.
Vienas iš būdų, kaip sulėtinti senėjimo procesą ir išsaugoti odos jaunystę, yra kosmetikos, kuri saugo odą nuo žalingų faktorių poveikio, sumažina krūvius, tenkančius jos apsauginei sistemai, naudojimas.
Dažniausiai galima sutikti tokias naudojimo rekomendacijas:
a) nuo saulės apsaugančios priemonės, skirtos apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių;
b) preparatai, stiprinantys odos apsaugines funkcijas;
c) antioksidantai, skirti kovai su laisvaisiais radikalais.
Visos šios rekomendacijos yra pagrįstos, tačiau jų gali nepakakti tam, kad kompensuoti susilpnėjusias odos apsauginės sistemos funkcijas.
Atsinaujinimo stimuliavimas ir odos restruktūrizavimas
Mūsų oda atsinaujina visą gyvenimą nepriklausomai nuo to, ar ji yra traumuota, ar – ne. Esant įvairiems susirgimams, senstant ir esant neigiamų aplinkos faktorių poveikiui, odoje gali prasidėti nevisiško atsinaujinimo procesai. Tuo metu odoje vis labiau kaupiasi pažeidimai ir defektai, kurie savo ruožtu ir trukdo normaliam odos atsinaujinimui.
Turime suprasti, kad odos būklės gerėjimas, kurį galime pasiekti kontroliuodami jos pažeidimus, vyksta būtent todėl, kad odoje yra ląstelės, kurios gali atkurti naują odos audinį. Šiai kategorijai yra priskiriami:
1) baziniai keratinocitai, esantys bazinėje membranoje (iš jų yra kuriamas epidermis);
2) fibroblastai, kuriantys ir statantys naują tarpląstelinį dermos audinį;
3) kamieninės ląstelės, esančios epidermyje ir plaukų svogūnėliuose, jos yra pagrindas naujų ląstelių atsiradimui.
Kadangi šių ląstelių aktyvavimas ir yra tas variklis, kuris paleidžia odos atsikūrimo ir struktūrinio atsinaujinimo procesą, akivaizdu, kad tokiu būdu atjaunėjimo efektą galima bus gauti iki to laiko, kol ląstelės bus pajėgios kurti naujas. Tai reiškia, kad jei ląstelės yra labai pažeistos arba jų resursas jau yra išeikvotas, tuomet atkūrimas tampa nebeįmanomu. To pasekoje, vietoje geidžiamo remodeliavimo mes gausime tik uždegimus, randus ir kitas problemas. Taigi, šiuolaikinė atsinaujinimo stimuliavimo koncepcija ir odos remodeliavimas reiškia ne tik pažeidimus, bet ir geresnių sąlygų odos atsikūrimui sudarymą.
Odos drėkinimas = apsauginių odos struktūrų stiprinimas
Brandžios ir vystančios odos drėkinimas ir priežiūra ilgą laiką išlieka diskusijų objektu. Dalis specialistų mano, kad tokia oda turi būti drėkinama tik esant tokiems simptomams, kaip sausumas, šiurkštumas, pleiskanojimas, polinkis į įtrūkimus ar niežėjimas. Kiti mano, kad drėkinančios priemonės turi būti kasdienės odos priežiūros veiksmų dalimi, nepaisant amžiaus ir esant bet kokiam odos tipui. Dar kiti mano, kad drėkinančios priemonės yra tik kosmetikos priemonių gamintojų gudrybė, kuri sukuria išsilyginančių raukšlių iliuziją.
Tam, kad sudėti visus taškus, prisiminkime dar kartą tą faktą, kad odai vienodai pavojingas yra ir vandens trūkumas ir jo perteklius, ir kad esant normalioms sąlygoms, odos raginis sluoksnis yra pats pajėgus reguliuoti vandens srautus tarpląsteliniuose kanaluose bei kontroliuoti vandenį, susijungusį su keratinu ir kitus vykstančius drėkinimo procesus. Prisotinti raginį sluoksnį vandeniu – tai nėra pagrindinis tikslas. Daug svarbiau, padaryti taip, kad tinkamai funkcionuotų raginio sluoksnio struktūros, kurios išsaugo vandenį odoje ir tik tokiu būdu odos sausumo problema gali būti išspręsta. Nereikia pasikliauti reklamomis, kuris siūlo „intensyvų“ drėkinimą – paprastai, taip yra reklamuojamos priemonės, kurių sudėtyje yra daug vandens ir kurios, iš pat pradžių jas panaudojus, tikrai žymiai padidina raginio sluoksnio hidrataciją. Bet, jei raginis sluoksnis yra panašus į sietą, tai vanduo iš jo labai greitai pasišalina. Todėl mes siūlome iš odos priežiūros rekomendacijų pašalinti žodį „drėkinimas“ jį pakeičiant – „odos apsauginių struktūrų stiprinimas“.
Dažnai brandžios odos sausumo priežastis yra nepakankamas odos riebalų kiekis ir natūralių drėkinimo faktorių trūkumas. Cholesterolio kiekis tarpląsteliniuose lipiduose taip pat gali būti sumažintas, todėl kasdienei priežiūrai galima rekomenduoti naudoti preparatus, kurie imituoja odos riebalų poveikį, – juose gali būti skvaleno (natūralaus sebumo komponento), emolentų – silikoninių aliejų pagrindu, vitamino E. Labai naudinga naudoti priemones, sukurtas emulsijų pagrindu, kuriose yra fiziologinių lipidų (cholesterolis, ceramidai) ir natūralių drėkinimo faktorių komponentus (pieno rūgštis, šlapalas, laisvosios aminorūgštys).
Odos maitinimas
Kadangi oda nėra priskiriama virškinimo organams, žodį „maitinimas“ turime suprasti perkeltine prasme, kad tai yra odos aprūpinimas tam tikromis medžiagomis, kurių deficitas gali atsirasti su amžiumi. Daugelis medžiagų, kurios naudojant kosmetines priemones prasiskverbia per odą, įsijungia į metabolizmo procesus ir yra transformuojamos į egzogeninius lipidus, kuriuos ląstelės panaudoja endogenų statybai, t. y. personalių lipidų, kuomet vyksta baltyminių junginių surinkimas iš aminorūgščių ir pan.
Kraujotakos gerinimas
Laikui bėgant, odoje ima atsirasti kraujotakos sutrikimai, – tai yra viena iš priežasčių, kodėl su amžiumi prastėja veido odos spalva ir lėtėja regeneracijos procesai.
Nei viena kosmetikos priemonė ir nei viena kosmetologinė procedūra negali vienu metu išspręsti visų vystančios odos problemų, todėl perkant naują „kremą nuo raukšlių“ arba sutinkant išbandyti kokią nors „atjauninančią procedūrą“, reikia suprasti, būtent kokį poveikį šios priemonės turės odai ir kokios yra odos galimybių ribos. Kosmetika ir kosmetologinės procedūros, į kurias yra dedamos nepagrįstos viltys, bus tik nusivylimų šaltinis, ir atvirkščiai, naudojant tą pačią kosmetiką ir tas pačias kosmetologines procedūras konkretiems, realiai įgyvendinamiems tikslams pasiekti, kovoje už jaunystę galima gauti stulbinančius rezultatus.
Mūsų laikais jau yra įvardinti daugelis procesų, sudarančių sąlygas tam tikrų senėjimo požymių atsiradimui, ir yra atrastos priemonės, pajėgios dalinai sustabdyti arba laikinai užblokuoti šiuos procesus. Egzistuoja taip pat ir kosmetikos priemonės bei procedūros, kurios gali pašalinti arba padaryti mažiau pastebimais kai kuriuos senėjimo požymius – raukšles, pigmentines dėmes ir t.t. Šie metodai yra tokie patrauklūs ir taip atkakliai reklamuojami, kad daugelis damų ima galvoti: „Aš susirūpinsiu dėl raukšlių tik tada, kai jos pradės atsirasti.“ Ir visgi būtent odos senėjimo profilaktika ir jos apsauga nuo pažeidimų, bet jokiu būdu tikrai ne plastinės operacijos yra pati patikimiausia jaunystės pratęsimo priemonė.
I Faktoriai spartinantys odos senėjimą
Insoliacija ir fotosenėjimas
Vienas svarbiausių faktorių, sustiprinančių ir spartinančių odos senėjimą, yra saulės spindulių poveikis – ypatingai kenksmingi yra UV spinduliai. Daugelis odos pakitimų, kurie mūsų supratimu asocijuojasi su senėjimu (raukšlės, odos pageltimas ir jos suplonėjimas, lentigo ir teleangioektazijos), yra kumuliacinio UV spindulių poveikio pasekmė, t. y. per visą gyvenimą gauti bei palaipsniui susikaupę odos pažeidimai. Kaip vaizdinę perteklinio insoliacijos poveikio priemonę galime panaudoti vienodo amžiaus moterų fotonuotraukas, kur viena iš jų atrodo žymiai jaunesnė pagal savo amžių, o kita atvirkščiai – vyresnė.
Rūkimas ir paspartintas odos senėjimas
Dar vienas faktorius, spartinantis odos senėjimą yra rūkimas. Rūkančių žmonių, o ypatingai – moterų, pasikeičia veido spalva – jų oda tampa pilkoka, kartais gelsva su pelenų atspalviu, tampa pastebimas ir labiau išreikštas odos suglebimas. 1965 m . M.Ippen netgi pasiūlė terminą „cigaretinė oda“, kad tiksliau galima būtų apibūdinti pilkai išblyškusią ir raukšlėtą rūkalių odą.
Rūkančių žmonių veide raukšlės yra pastebimos kur kas dažniau nei nerūkančių ir tai netgi nepriklauso nuo amžiaus, lyties ir klimato sąlygų.
Taigi, UV spindulių poveikį ir rūkymą galima laikyti nepriklausomais faktoriais, skatinančiais odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi, o kartu paėmus šiuos abu faktorius, jų sukeliami efektai sustiprėja daugelį kartų.
Kūno masė: vaidina nevienareikšmį vaidmenį
Per didelė kūno masė ne be reikalo yra siejama su padidinta rizika sirgti įvairiais susirgimais. Gerantologai teigia, kad vartojamo maisto kaloringumo ribojimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, ilginančių gyvenimo trukmę, tačiau, nagrinėdami odos senėjimą, negalime daryti vienareikšmiškų teiginių.
Moterims, iki menopauzės turinčioms perdidelę kūno masę (KMI >25), biologinis odos amžius gali būti nustatomas mažesnis lyginant su chronologiniu. Po menopauzės, esant padidintai kūno masei, abu rodikliai susivienodina ir atitinka amžių. Moterims, turinčioms normalų svorį (KMI < 25), daug dažniau yra pastebimas paspartintas odos senėjimas.
Be jokios abejonės, kad labiau išvystyta poodinė riebalinė ląsteliena stabdo distrofinių procesų veido srityje vystymąsi, kadangi oda yra įtempiama – raukšlės išsilygina. Apkūniems žmonėms labiau yra būdingas deformacinis senėjimo tipas, kai oda išlieka gana glotni. Dėl per didelio svorio amžiui būdingi veido kontūrai formuojasi gana anksti, o laikui bėgant keičiasi gana nežymiai. Gali būti, kad lemiamą vaidmenį vaidina ir tai, kad postmenopauzės periodu riebalinis audinys moterims yra svarbus estrogenų šaltinis, sušvelninantis jų deficito pasekmes, įskaitant ir susijusias su odos involiucija.
Mitybos faktoriai
Maitinimosi būdas – tai dar vienas svarbus odos senėjimą modifikuojantis faktorius.
Tarp maisto papildų, lėtinančių odos senėjimą, vieni svarbiausių yra vitaminas C ir nesočiosios riebalų rūgštys. Vykdant projektą NHANES I buvo atlikti išsamūs tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai Amerikoje gyvenančių moterų, kurių amžius nuo 40 iki 74 metų, siekiant išaiškinti maisto papildų faktorių, turintį įtakos odos senėjimo tempui. Tyrimas parodė, kad pakankamas vitamino C ir linolio rūgšties kiekis mažina raukšlių išsivystymo, senatvinio sausumo bei odos atrofijos atsiradimo tikimybę.
Santrauka
Jaunatviška išvaizda šiais laikais – tai ne tik duoklė madai, bet ir papildomos galimybės užmegzti socialinius kontaktus, gauti įdomų ir gerai apmokamą darbą. Vienas kitą mes visuomet sutinkame „pagal aprangą“, o į šią sąvoką būtinai įeina ir bendra išvaizda. Daugelio tyrimų rezultatai byloja apie tai, kad atrodyti jaunesniu nei savo amžiaus yra įmanoma. Tam, kad tai pasiekti, reikia apriboti savo buvimą kaitrioje saulėje arba naudoti nuo saulės spindulių apsaugančias priemones, nerūkyti, stengtis staiga nenumesti daug svorio, pamėgti Viduržiemio jūros dietą, mėgautis artimų jums žmonių draugija ir džiaugtis gyvenimu. Įdomu tai, kad būtent vidutinis fizinis krūvis turi tausojantį poveikį organizmui ir stabdo raukšlių ir senatvinio odos sausumo atsiradimą. Taip pat reikia pastebėti, kad net ir brandžiame amžiuje išsilavinusių žmonių odos būklė yra žymiai geresnė. O mokytis niekada nevėlu!
Straipsnis „Kosmetologija. Odos senėjimas“
Iš rusų kalbos vertė Jurgita Braškutė
O kokia kosmetika tinkamiausia brandžiai moteriai? Nes tikrai jau turiu rauksleliu ir noretusi truputi padailinti. Todel moteriskai kosmetikai tikrai negailiu ir pinigu.