Astrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.
VIS DAŽNIAU AUGINAM! SODYBOSE
Kartieji kiečiai, arba pelynai, liaudiškai vadinami ir metėlėmis, pelūnais, meteliais, kartėliais, – auga skurdžioje žemėje, mėgsta saulėtas, sausas vietas, veši ganyklose ir pamiškėse, miško kirtimuose, prie miško kelių ir proskynų, melioruotuose plotuose ir kt. Tai daugiamečiai 60-100 (130) cm aukščio žoliniai augalai stačiais arba kylančiais, kiek briaunotais, lapuotais stiebais, prie pamato sumedėję. Iš vieno kero išauga keletas plaukuotų stiebų kiek šakota viršūnine dalimi. Lapai pražanginiai su baltais plaukeliais, plunksniš-kai suskaidyti. Link viršūnės lapų skiaučių mažėja, lapkotis trumpėja. Viršūniniai lapai be-kočiai, pailgi, smailūs. Žiedai vamzdiški, smulkūs, geltoni, rutuliški graižai, jie išsidėstę šluotelėmis. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – apie i mm ilgio, plokščias, neryškiai vagotas lukštavaisis – subręsta rugsėjo mėnesį. Dauginasi sėklomis.
Kartieji kiečiai – gana dekoratyvūs augalai, natūraliose augavietėse jų mažėja, todėl daug kas juos augina savo soduose, sodybose.
Slavų ir kai kurių Sibiro tautų tautosakoje pelynų kartumas aiškinamas tuo, jog šie augalai sugeria žmonių kančias. Tikėta, kad jie gali nu-
raminti siela ir atkurti vidinę ramybę. Dar XVIII amžiuje, keliant tostą už laimę į gėrimą įlašindavo kelis karčiųjų kiečių nuoviro lašus.
GYDOMOSIOS SAVYBĖS
Karčiųjų kiečių žolėje yra glikozidų, flavonų, rauginių medžiagų, gintaro ir obuolių rūgščių, dervų, baltymų, krakmolo, karoteno, gana daug eterinių aliejų. Anksčiau kartieji kiečiai augdavo kiekvienoje sodyboje, žinota, kad jų arbata pagelbės sutrikus virškinimui, netekus apetito, nuo kitų negalavimų.
Dėl karčiųjų medžiagų kartieji kiečiai yra puikus vaistas nuo pilvo pūtimo, nevalgumo, virškinimo sutrikimų ir gastrito, padeda ir nuo kepenų, tulžies pūslės negalavimų, turi tulžį varančių, uždegimus slopinančių, žarnyno peristaltiką gerinančių savybių – tam dažnai juos siūloma maišyti su vaistinėmis ramunėmis, melisomis ir baliniais ajerais. Kartieji kiečiai veikia raminamai, migdomai, jais gali būti gydomas alkoholizmas. Išoriškai žolė vartojama žaizdoms gydyti, burnai skalauti, kaip antimikrobinė, skausmą mažinanti priemonė. Šviežių ar sausų vandenyje išmirkytų lapų dedama ant sumuštų ir patemptų vietų skausmui mažinti, kojų patinimams nuimti. Sakoma, kad karčiųjų kiečių žolės pagalvėlės prie galvos padeda ramiai miegoti.
Šie augalai yra stiprūs diuretikai, gelbsti nuo vandenligės. Taip pat jie ramina nervus, mažina nugaros dirglumą, subalansuoja psichiką, gydo epilepsiją, turi teigiamo poveikio gydant onkologines ligas.
1998 metais JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba įspėjo, jog kartieji kiečiai maiste gali sukelti nervų sistemos sutrikimų, pasireiškiančių rankų ir kojų tirpimu, mąstymo sunkumais, nesugebėjimu sukaupti dėmesį ir paralyžiumi. Karčiųjų kiečių preparatais draudžiama gydytis nėščioms moterims. Žaliavos norma stiklinei – pusė arbatinio šaukštelio džiovintos žolės, gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per dieną. Gydymo kursas – 2-3 savaitės, po 2 savaičių pertraukos, jei reikia, gydymas kartojamas. Negalima perdozuoti.
PIRMIAUSIA -VIRŠKINIMU! GERINTI
Liaudies medicina karčiųjų kiečių nuovirą arba užpilą
plačiai vartoja virškinimui gerinti, kirmėlėms varyti, nuo tulžies pūslės, kepenų, kvėpavimo organų ligų, sumažėjus apetitui. Arbatinį šaukštelį sutrintos karčiųjų kiečių žolės rekomenduojama suvalgyti su medumi virškinimui gerinti, profilaktiškai nuo onkologinių ligų.
Dar romėnų gamtininkas ir filosofas Plinijus rašė, kad keliautojas, turintis karčiųjų kiečių, nenuvargs ilgoje kelionėje, persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena rekomendavo gerti karčiųjų kiečių arbatos nuo jūros ligos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pelyną kabindavo virš namų durų, smilkydavo patalpas, kad saugotų nuo burtų.
Karčiųjų kiečių arbata tinka ir dirbant sunkų fizinį, protinį darbą, organizmui nusilpus. Vietoj jos galima ryte su vandeniu išgerti po arbatinį šaukštelį sutrintos karčiųjų kiečių žolės. Tai ypač patariama keliaujant į atogrąžų šalis – taip darydami kasdien išvengsite žarnyno infekcijų.
nių augalų, padedančių kovoti su parazitinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis ir mielinėmis infekcijomis.
VAISTINĖ ŽALIAVA
Vaistinei žaliavai pjaunamos iki 25 cm ilgio žydinčios viršūnės pradėjus augalams žydėti liepos-rugpjūčio mėnesiais. Žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje paskleista plonu sluoksniu ar surišta į šluoteles ir pakabinta. Tinka džiovinti ir specialioje džiovykloje ne aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje.
Išdžiūvusi žolė yra šviesiai pilkšva, labai kartaus skonio. Iš kilogramo šviežios žolės lieka apie 300 g džiovintos, ji tinkama vartoti ne ilgiau kaip dvejus metus.
NE TIK VAISTAI
Kartieji kiečiai yra aitraus pikantiško skonio ir skleidžia stiprų, malonų kvapą, naudojami kaip prieskoniai gaminant žąsienos, antienos, kiaulienos, avienos, kiaušinių ir daržovių patiekalus, jie gerina sunkiai virškinamo maisto įsisavinimą – tik svarbu nepadauginti. Varškės su-
rius siūloma skaninti karčiųjų kiečių, čiobrelių ir rozmarinų mišiniu (santykiu 4:2:1). Teigiama, kad gardinant maistą karčiųjų ir paprastųjų kiečių prieskoniais, šeimose sumažėja konfliktų – tai raminamojo augalų poveikio išdava.
Žiupsnelį karčiųjų kiečių galima berti ant sumuštinių, košių, troškinių. Jei laikote kačiuką, šuniuką ar kitą augintinį, vartokite karčiųjų kiečių ir kas savaitę jų užbars-tykite ant gyvūnų ėdalo.
Šie augalai yra ir stipraus alkoholinio gėrimo – absen-to sudedamoji dalis. Paplitęs mitas, jog absentas dėl kar-čiuosiuose kiečiuose esančios medžiagos tujono sukelia haliucinacijas bei psichikos sutrikimus, tačiau tyrimai parodė, jog tujono koncentracija absente yra gerokai per maža, kad keltų tokią reakciją. Naudojami kaip prieskoniai ir vermutui aromatizuoti. Itin populiarūs yra karčiųjų kiečių užpilai, trauktinės.
Jų nuoviru purškiami augalai nuo kenkėjų, šaknys išskiria medžiagų, kurios slopina piktžolių augimą, todėl itin naudingi sode.
Karčiuosius kiečius ajurve-da priskiria prie antiparaziti-
Dėmesio! Pelynų negalima vartoti sergant mažakraujyste, nėščiosioms ir alergiškiems žmonėms. Pastariesiems net pelynų kvapas gali sukelti kosulį.
Kiekviena rytą geriu po30gr.pelyno užpilo nes pas mane pankreatitas dažnai laisvi viduriai ,dar yra ir anemija ar nepakenks?.
Su bitkresle, ąžuolo žievė ir salteksnio žieve maišau. Tai man nuo visko lb padeda. Anksčiau sirgdavau bronchitais dažnai (kas mėnesį turbūt šaltuoju metų laiku). Dabar nuo 2018m lapkričio kiekvieną rytą (iš vakaro uzplykyt) rytą geriu. Jokių ligų. Savijauta puiki.