Pastaraisiais metais bulves auginu tik po “kailiniais” – rudeniniais lapais, šiaudais, šienu. Noriu pabrėžti, kad ėmiausi šių eksperimentų ne tiek dėl bulvių derliaus, kiek norėdamas atkurti nualintą dirvožemį. Aprašysiu savo technologiją išsamiau.

2011 metų rudenį į savo daržą atvežiau apie 100 maišų medžių lapų – klevų, beržų, alyvų, tarp lapų pasitaikė ir parko spygliuočių spyglių. Lapai buvo surinkti miesto pakraštyje esančiame parke. Atėjus pavasariui, ant jau du metus neartos dirvos aš išdėliojau juostomis bulves (bulvių turiu apie 30 veislių). Dalį bulvių apkaupiau 3-5 cm žemių sluoksniu, kitą dalį bulvių užpyliau 3-5 cm durpių sluoksniu ir iš viršaus uždengiau 5-10 cm lapų sluoksniu, kai kur 20-30 cm šiaudų, kai kur 5-10 cm šieno.

Noriu pabrėžti, kad lapai per žiemą susigulėjo ir juos reikėjo pakratyti, kad būtų puresni. Ir dar, kiekvienai bulvei padėjau po saują komposto. Tam paskyriau du vakarus po darbo (bet apie darbo sąnaudas pašnekėsime vėliau). Atstumas tarp eilių 70-80 сm. Tarpai eilėse – 25-30 сm. Dalį bulvių pasodinau šachmatų tvarka, t.y dviem juostomis vienoje eilėje: tarpai tarp eilių 1 m, atstumai tarp šachmatų tvarka susodintų gumbų 30X40 cm. Ir viskas! Daugiau jokios priežiūros nereikia.

Kadangi aš turėjau tikslą atkurti dirvožemį, tai tarpuose tarp bulvių kai kur pasodinau facelijas, kai kur garstyčias. Kai šie augalai paaugo, juos nupjoviau ir kaip žalią masę paguldžiau eilėse tarp bulvių, į jų vietą sėjau naujas sėklas, kultūras sukeisdamas vietomis. Žemė neturi būti tuščia.

Rezultatas:
Nereikėjo ravėti. Išraudavau tik pavienes stambias piktžoles (kiečius ir karpažoles).
Nereikėjo laistyti.
Nereikėjo apkaupti.

Derlius buvo labai neblogas. Kiek prastesnis buvo tik ypatingai nualintose dirvos vietose. Jau kasant bulves pastebėjau, kad dirvos struktūra smarkiai pagerėjo.
Kai kurie gumbai buvo rauplėti, ypatingai tų veislių, kurios neatsparios rauplėms.

Išvados.
Šiuo būdu sodinti geriausia po lietaus arba lietaus metu.
Lapų sluoksnį reikia padidinti iki 15-20 cm ir nereikia to bijoti. Bulvės lengvai prasikala pro lapus. Storesnis lapų sluoksnis padės išsaugoti drėgmę, o tai turės įtakos derliaus gausumui ir padės išvengti išorinių gumbų pažeidimų.
Į tarpus tarp eilių geriausia yra sėti tas kultūras, kurios greitai auga ir duoda daugiau žalios masės (stambesnes nei facelija).
Auginant bulves minėtu būdu, darbo sąnaudos žymiai mažesnės nei auginant klasikiniu būdu, derlius tikrai neatsilieka, o dažnai būna net didesnis.
Ir svarbiausia – dirva tampa daug derlingesnė, mikroflora atsistato, dauginasi ir darbuojasi Jūsų labui.
Sėkmės!

Autorius Sergej Kriukov

http://www.xn--80afdb0cbapl.xn--p1ai/kartofel-pod-shuboj/