Durtinės žaizdos ir rakštys

Antai blizginate seną medinį parketą arba plėšiate nuo pastogės lentas – ir, žiū, įsivarote į pirštą rakštį. Pirma į galva toptelėjusi mintis: kada pastarąjį kartą skiepijausi nuo stabligės?

Rakštys ir durtinės žaizdos pavojingos dėl to, kad nešva­rumams giliai įsiskverbus į odą, nelengva išvalyti žaizdą. Būna, kad traukiant ilgą rakštį ji nulūžta. Žinoma, po kurio laiko savaime pasišalina. Tačiau būkite budrūs: dėl viso pikto kreipkitės į gydytoją.

Pjautinės žaizdos

Viskas įvyksta žaibiškai. Antai brūkštelėję ranka pakuotės briauną ar popieriaus lakštą, nustėrstame: kokie jie aštrūs, kaip skustuvo ašmenys. Arba pirštu išsukame paskutinius jogurto likučius ir nepastebime aštrios aliuminio folijos atplaišėlės ant indelio krašto.

Įsipjovus perskiriami nervai, odos ląstelės ir kapiliarai. Dažniausiai po kelių dienų jie suauga. Per tą laiką odos kraš­telius sutvirtinkite pleistru ir saugokite žaizdą nuo nešva­rumų.

• Nepulkite stabdyti kraujo – kartu su juo iš žaizdos išplau­nami galimų ligų sukėlėjai.

• Paskui suvilgykite žaizdą antibakteriniu tirpalu (medetkų tinktūra).https://patariame.lt/?p=1448  (Medetkų tinktūros taip pat galima nusipirkti ir vaistinėje).

• Kruopščiai užklijuokite pleistrą. Atsargiai suimkite pjūvio vietą ir suglauskite žaizdos kraštus, tada klijuokite pleistrą. Jei gerai suspausite žaizdos kraštus, nebeliks rando.

  Apsispręskite kuo greičiau, ar kreipsitės į gydytoją.

  Nepamirškite: kad pjūvio vieta gražiai suaugtų, reikia kuo skubiau ją susiūti

Stabligė 

Jei žaizda gili ir jos neįma­noma išvalyti, pasitikslinki­te, kada pastarąjį kartą skiepijotės nuo stabligės. Skiepus būtina atnaujinti kas pen­keri metai!

Bakterijos, kurios sukelia stabligę, gyvena dirvožemyje ir ilgai išlieka gyvybingos. Jų sporų aptinkama žmonių ir gyvulių (pirmiausia arklių) išmatose. Jei daug laiko praleidžiate tvarte ar arklidėje, reguliariai skiepykitės.

j Stabligės bakterijos gali daugintis tik tokioje aplinkoje, kur trūksta deguonies. Stabligės bakterijų terpei palankiausia yra žmogaus kūno temperatūra – 37° Celsijaus. Taigi jos geriausiai tarpsta giliose, neplačiose žaizdose, į kurias nepatenka oro. Pakanka įsidrėksti, įsivaryti | spyglį ar rakštį – ir bakterijos patenka į organizmą. Čia jos dauginasi audiniuose ir išskiria toksinus, kurie nervų skaidulomis keliauja į nugaros ir pailgąsias smegenis, užblokuoja tam tikras nervų ląsteles ir sukelia skersaruožių raumenų traukulius.

Nuo Stabligės užkrato gali padėti tik skiepai. Pirmasis privalomas skiepas atliekamas, kai kūdikiui sueina du mėnesiai, vėliau dar triskart skiepijama (antras skiepas – praėjus 4-8 savaitėms po pirmo skiepo, trečias skiepas – praėjus 6-12 mėnesių po antro skiepo). Po privalomųjų skiepų atsparumas šiai ligai išlieka mažiausiai 5-10 metų. Vėliau būtina pakar­totinai skiepytis: lengvai susižeidus – kas 10 metų, po sunkių sužeidimų arba smarkiai užteršus žaizdą – kas 5 metai. Stabligės privalomieji skiepai yra nemokami.

Dažnai stabligę suserga vyresnio amžiaus žmonės, daugelis jų net miršta. Ypač pažeidžiami yra diabetikai arba sergantieji odos ligomis (pūliniais, neurodermitu). Jei priklausote šiai grupei, reguliariai skiepykitės nuo Stabligės!

Gera žinia: stabligė nėra užkrečiama, taigi negresia pavojus užsikrėsti nuo sergančio žmo­gaus.

Parengta pagal: Inge Kamiler „Močiutės namų vaistinė”