• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-78 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina.
• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, – pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje.
• Maitinimo įmonėms nepatariu pamėgdžioti tinginių Vakarų virėjų ir patiekalų gamyboje naudoti neskustas bulve. Lupenoje ir po lupena nėra jokių žmogaus organizmui naudingų medžiagų, net vitaminų. O kiek šviesos gavusiose bulvėse po lupena atsiranda selenino, dėl ko dažnas lankytojas apsinuodys ir pasijus blogiau…
• Senas, ypač su daigais, bulves reikia lupti storai, nes po lupena kaupiasi kenksmingos medžiagos.
• Jaunas bulves bus lengviau valyti, jei jas 10 – 15 minučių palaikysite šaltame sūriame vandenyje.
• Pašalusių bulvių salsvas skonis dings, jei jas 5 – 7 dienas palaikysite kambario temperatūroje18-20ºС.
• Kad verdamose bulvėse išliktų kuo daugiau maistingų medžiagų, skusti jas reikia prieš pat virimą.
• Jeigu bulves reikia nuvalyti anksčiau, kad jos nepajuoduotų, pradžioje jas reikia gerai nuplauti, nuskusti ir laikyti vandenyje, pjaustyti tik prieš gaminant.
• Daugelis lietuvių nemoka skusti, valyti bulvių, nes jų, prieš lupant, nenuplauna.
• Kad tarkiai bulvių sklindžiams nejuoduotų, į juos reikia įpilti truputį karšto pieno: lietuvininkai, kad tarkiai nejuoduotų, prieš tarkuodami bulves, jas 2-3 minutėms pamerkdavo į verdantį vandenį.
• Kad tarkiai lietuviškiems cepelinams nejuoduotų, pagal farmacininkę ir kulinariją Valeriją Gedžiene į 4 kg tarkių reikia įmaišyti 10g vitamino „C“ ir būtinai bulves tarkuoti su svogūnais.
• Prieš kepant bulves, patartina jas nusausinti. Keptas bulves pagardinti druska reikia tik po to, kai jos jau iškepa.
• Bulves rekomenduojama virti emaliuotuose ar stikliniuose puoduose, – vandens turi būti 1-2 cm virš bulvių. O kad bulvės nesukristų, 10-15 minučių prieš baigiant, nupilkite vandenį ir baikite virti garuose. Suprantama, geriausiai bulves virti garų puoduose, kuriuose bulvės ne verda, o troškinamos garuose.
• Geriausiai jos išverda nedideliame vandens kiekyje storadugniuose Zepter arba Bauer puoduose.
• Kad virtos bulvės būtų skanesnės, prieš verdant reikia įdėti 2-3 česnako skilteles, gabalėlį svogūno, kelis laurų lapus, kvapiuosius pipirus ir pasūdyti: 1 litrui vandens – 10g druskos.
• Išvirusios bulvės dar gardinamos smulkiai sukapotais krapais.
• Kad verdant bulves nedingtų vitaminas C reikia jas dėti į jau verdantį vandenį, įdėti porą česnako skiltelių ir šliūkštelti šlakelį aliejaus arba įmesti gabalėlį bet kokių riebalų.
• Virti reikia sandariai uždengtame puode ant mažos ugnies.
• Aukštos klasės kulinarai bulves užvirina, vandenį nupila ir toliau jas verda daržovių, grybų, paukštienos, žuvienos arba mėsos sultinyje, – priklausomai nuo to, kas iš bulvių bus gaminama.
• Kad verdamos su lupena bulvės nesusproginėtų, įpilkite kelis lašus acto arba įmeskite gabalėlį rauginto agurko. Beje, kad senose bulvėse nebūtų juodų dėmių, taip pat virkite jas su šlakeliu acto.
• Bulves bus lengviau nulupti, jei jas apipilsite šaltu vandeniu.
• Jei verdate bulvių sriubą su daržovėmis, turinčiomis rūgšties (rūgštynėmis, špinatais, raugintais agurkai arba kopūstais), pirma išvirkite bulves ir tik po to dėkite rūgščiąsias daržoves.
• Neišpilkite bulvių nuoviro, nes jame galite virti sriubas, troškinti troškinius, gaminti padažus, užpilus, laistyti augalus, praustis.
• Bulvių košė bus gardesnė, jei bulves virsite daržovių, grybų arba mėsos sultinyje.
• Kad bulvių košė gautųsi puri ir putli, baigiant virti vandenį nupilkite, į puodo dugną įdėkite gabalėlį kaimiško sviesto ir pastatykite bulves garintis ant mažos ugnies. Po to įmaišykite suplaktą kiaušinio baltymą.
• Bulvių košė skiedžiama verdančiu pienu. Jei atskiesite šaltu pienu, – bulvių košė bus negražios pilkos spalvos.
• Kad orkaitėje kepamos bulvės nesuskilinėtų, subadykite jas šakute.
• Orkaitėje kepamas nuluptas bulves supjaustykite išilgai per pusę, apvoliokite aliejuje per pus išmaišytame su aitriu pomidorų padažu, pagardintu druska, maltais juodaisiais pipirais, sudėliokite ant aliejumi pateptos skardos ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje, kol bulvės suminkštės.
• Orkaitėje kepkite virtas bulves, – ekonomiškiau ir greičiau. Virtas su lupena bulves supjaustykite išilgai griežinėliais, apšlakstykite saulėgrąžų aliejumi, apibarstykite džiovintais rozmarinais ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje, kol bulvės gražiai parus.
• Kepti bulves keptuvėje geriausia nedidelėmis porcijomis. Šviežios bulvės sugeria 4-5% riebalų, virtos – 7%.
• Kad keptuvėje keptos bulvės neištižtų, gardinti druska galima tik baigus kepti.
• Kad keptuvėje keptos bulvės būtų skanesnės į kepimo pabaigą apibarstykite plonai supjaustytais česnakais, svogūnais ir krapais.
• Kad keptos bulvės įgautų gražią spalvą, riebalų turi būti 6-8 kartus daugiau. Todėl bulves geriausia kepti specialiose gruzdintuvėse (fritiūrinėse).
• Griežinėliais (čipsais), šiaudeliais (fri) arba skiltelėmis gruzdintuvėje keptas bulves sūdyti reikia tik iškeptas.
• Patogiausiai gruzdintuvėje keptas bulves nusausinti nuo riebalų, dedant jas ant popierinių servetėlių, po to suberti į didesnį dubenį, apibarstyti raudonaisiais bulvių prieskoniais su druska ir pakratyti dubenį, – taip bulvės vienodai pasidengs prieskoniais.
• Bulvių maltiniai (profanai virėjai ir neišmanėliai mažaraščiai internetinių svetainių moderatoriai juos vadina kotletais) bus puresni, jei į tešlą įdėsite truputį sodos.
• Kad būtų lengviau iškočioti lipnią bulvinę tešlą, stalo paviršių ir kočėlą ištepkite aliejumi.
• Bulvių apkepo arba vyniotinio viršus bus lygus ir gražus, jei patepsite kiaušino plakiniu, apibarstysite maltais džiūvėsėliais ir apšlakstysite aliejumi arba lydytu sviestu.
• Žemaičiai virdami kibizynę (raugintų kopūstų sriuba su bulvėmis), pirmiausia išvirdavo raugintus kopūstus, pagardindavo druska, žiupsneliu cukraus, maltų juodųjų pipirų, laurų lapeliais, ir kai sriuba baigdavo virti, tada padidindavo ugnį, kad viralas smarkiai virtų, sočiai įberdavo spirgų ir bulvių kubelius. Kai kopūstinė smarkiai verda, – bulvės suminkštėja.
Bulvės ir vaikeliai
• Bulvės tinka bet kurio amžiaus vaikams nes jose esantys baltymai yra vertingiausi iš visų augalinių baltymų, jose beveik nėra riebalų, todėl tinkamos ir nutukusiems vaikams, – viskas priklauso nuo to, kaip jos gaminamos.
• Mitybos ekspertai rekomenduoja bulves valgyti mažiems vaikams, nes jos yra krakmolingos ir teikia daug energijos.
• Jei verdate kūdikiui daržovių košę, bulvių joje neturėtų būti daugiau nei pusė.
• Mažyliai greitai įsisavina bulvėse esantį krakmolą ir kitas medžiagas. Tačiau tik tuomet, kai patiekalas iš bulvių yra ką tik pagamintas ir dar neatvėsęs. Atvėsusiuose bulvių patiekaluose krakmolas pakinta, todėl plonojoje žarnoje beveik nesuvirškinamas.
• Mažiems vaikeliams virkite paskanintą bulvių košytę. Jos maistinė vertė ir skonis pagerės, jei košę pagardinsite kaimiška grietinėle arba alyvų aliejumi bei žiupsneliu smulkiai kapotų kvapių žolelių. Į karštą bulvių košę kaimišką pieną ar kaimišką grietinėlę reikia pilti taip pat karštą.
• Vaikams iki 7 metų visiškai netinka bulvių traškučiai, keptos bulvės, aliejuje virtos bulvės ,,free”, o bulvių košė rekomenduojama ne su parduotuviniu sviestu, o su kaimišku tikru sviestu ir tikru aliejumi, taip pat nepatartina vaikus maitinti bulvių patiekalais su aštriais prieskoniais.
• Kad ir kaip bulvių traškučius (čipsus) reklamuotų, juose nerasite baltymų, vitaminų, fiziologiškai aktyvių mikroelementų, bet užtat juose sočiai yra nuodingų vaikų organizmui riebalų ir taip pat nuodingu pripažinto natrio glutamato, kuris specialiai žadina alkį.
• Todėl bulvių traškučių (čipsų) visiškai negali valgyti vaikai, kurie yra linkę pilnėti, sirgti skrandžio ir žarnyno uždegimais, kurie jau yra skundęsi skausmais kepenyse, kurių dantys jau yra pažeisti dantų ėduonies. Kitaip sakant, jei norite vaikus greičiau susargdinti, kad jie turėtų sugedusius, pajuodusius dantis, tai būtinai kasdien nupirkite pakelį bulvinių čipsų.
Bulvės ir sveikata
• Nušalimai ir nudegimai. Bulvių tyrelių kompresai gydo nužvarbusias ir nušalusias kūno vietas. Žalią tik sutarkuotų bulvių tyrę 0,5-1 cm sluoksniu uždėkite ant nušalusios vietos, uždenkite medžiagos skiaute, vaškuotu popieriumi (ar polietileno maišeliu) ir apriškite. Po 1,5-2 valandų procedūrą pakartokite. Tarkuotos bulvės gydo ir nuplikytas, nudegintas vietas.
• Sloga ir bronchitas. Slogą, gerklų uždegimą ir bronchitą galite gydyti virtų bulvių garų inhaliacijomis. Reikia kelis kartus per dieną pakvėpuoti garų, kurie išsiskiria trinant išvirusias bulves.
• Angina. Šviežių bulvių sultimis skalaukite gerklę, jei susirgote angina.
• Skrandžio bėdos. Šviežių bulvių sultys mažina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo pykinimą ir vėmimą, padeda gyti ir net išgydo opas. Bulvių sulčių patariama gerti sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, užkietėjus viduriams. Geriama po 50-150 ml 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.
• Širdies ir inkstų ligos. Kadangi bulvėse yra daug kalio, jų patariama valgyti sergantiems širdies ir inkstų ligomis.
• Egzema. Egzemos pažeista oda gydoma bulvių sultimis.
• Nudegimai nuo saulės. Perkaitus saulėje padės virtų bulvių kaukės, nes jos drėkina ir gaivina perdžiūvusią odą. Į virtų bulvių tyrę reikia įpilti grietinėlės ir tyre tepti veidą ar kūną.
• Per didelis kraujospūdis. Bulvių sultyse esančios medžiagos mažina kraujospūdį, todėl sulčių patariama gerti po 50 -100 ml 2 karus per dieną, jei kraujospūdis per didelis.
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas
Mob. tel. +370617 24 338
Melnragė, 1998-09-12. Redaguotas 2013m. gruodį.
Reklama: Implantai patrauklia kaina
