Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.

Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Skaityti toliau „Agurkų auginimas” →

Lietuvos kulinarijos paveldas

 (Ypatingų patiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje)

Teigti, kad valgomieji ledai senovės Lietuvoje buvo vien tik diduomenės ar turtingųjų išskirtinis gardėsis, būtų neteisinga. Žemieji luomai – valstiečiai, o vėliau, susiformavus miestams, ir miestelėnai taip pat nuo senų senovės mokėjo gamintis gal kitokius, bet artimus valgomiesiems ledams valgius. Bene populiariausias valgis buvo sušaldyta pertrinta varškė su medumi ir tekšėmis „Krikšto boba“, valgoma per sarmatišką Kumeliuko šventę (kai kuriose Lietuvos vietose ta diena dar būdavo vadinama „Kumeliuko krikštynomis“), kuri būdavo švenčiama per pirmąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos. Skaityti toliau „Valgomuosius ledus lietuviai gaminosi net iki krikščionybės krikšto” →

Saulėgrąžas galime vartoti ir ne skrudintas, o daigintas. Ir iš tokių daigų paruoškime skanų kremą. Daiginimui saulėgrąžas reikia atsargiai išgliaudyti (kad nepažeistume augalo užuomazgos).

Skaityti toliau „SAULĖGRĄŽŲ KREMAS” →

Jų sėklose yra net 24 proc. baltymų. Tiesa, ten mažoka vienos iš būtinųjų amino rūgščių — lizino, bet vis tiek saulėgrąžos yra tarp vertingiausių augalinių baltymų šaltinių.

Skaityti toliau „SAULĖGRĄŽOS” →