„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą“, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą.

Arbata, ypač žalioji, teigiamai veikia žmogaus virškinimo sistemą, naikina mikrobus, stabdo viduriavimą. Arbata skatina kraujo gamybą, kepenų ir blužnies veiklą. Ji labai reikšminga širdies ir kraujagyslių sistemai: atpalaiduoja spazmus, mažina arterinį kraujospūdį, šalina migreną ir galvos skausmus.

Arbata veikia centrinę nervų sistemą, tonizuoja raume­nis ir kartu didina fizini aktyvumą. Arbatoje esantis teinas aktyvina mąstymą, pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi, išplečia smegenų kraujagysles. Arbatoje esantis fluoras apsaugo dantis nuo gedimo, o šilta arbata su pienu varo šlapimą. Ji tinka sergant inkstų ligomis. Pakramčius žiupsnelį sausos arbatos ir paskalavus burną, burnoje dingsta nemalonus kvapas.

Arbata vartojama ir išoriškai: sutrintos arbatžolės barstomos ant iššutusių vietų. Galima dėti ir kompresus iš arbatos ekstrakto.

Labai stipri arbata su cukrumi ir pienu vartojama kaip antitoksine priemonė apsinuodijus alkoholiu, vaistais ar narkotikais.

Pradėjus sirgti „jūros liga“, geriausia kramtyti žalios arbatos lapus. Jie „pratraukia“ blogumą ir važiuojant au­tomobiliu

Leave a Reply

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas