Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.

Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.

Linu sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga – nuo rausvai rudos iki švie­siai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale – kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.

Sėmenyse gausu riebalų, baltymu, amino rūgščių, fitohormonų, vitaminų ir mineralų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra viduti­niškai 41 proc. riebalų, 20 proc. baltymų, 28 proc. dietinių skaidulų, 7,7 proc. vandens ir 3,4 proc. pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, ‘auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės – šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.

Linas – viena iš seniausiai kultivuojamu kultūrų žmonijos istorijoje. Ypatingą reikšmę šis augalas turi medicinoje. Net Hipokratas jį pavadino augalu nuo visų ligų. Lino vertę parodo ir lotyniškas šio augalo pavadinimas – linum usitatissimum, kuris reiškia „pats naudingiausias“.

Leave a Reply

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas