Kartusis kietis (pelynas)

A-124-11 Artemisia absinthiumAstrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

VIS DAŽNIAU AUGINAM! SODYBOSE

Kartieji kiečiai, arba pe­lynai, liaudiškai vadinami ir metėlėmis, pelūnais, meteliais, kartėliais, – auga skurdžioje žemėje, mėgsta saulėtas, sau­sas vietas, veši ganyklose ir pamiškėse, miško kirtimuose, prie miško kelių ir proskynų, melioruotuose plotuose ir kt. Tai daugiamečiai 60-100 (130) cm aukščio žoliniai auga­lai stačiais arba kylančiais, kiek briaunotais, lapuotais stiebais, prie pamato sumedėję. Iš vieno kero išauga keletas plaukuotų stiebų kiek šakota viršūnine dalimi. Lapai pražanginiai su baltais plaukeliais, plunksniš-kai suskaidyti. Link viršūnės lapų skiaučių mažėja, lapkotis trumpėja. Viršūniniai lapai be-kočiai, pailgi, smailūs. Žiedai vamzdiški, smulkūs, geltoni, rutuliški graižai, jie išsidėstę šluotelėmis. Žydi liepos-rug­pjūčio mėnesiais. Vaisius – apie i mm ilgio, plokščias, neryškiai vagotas lukštavaisis – subręsta rugsėjo mėnesį. Dauginasi sė­klomis.

Kartieji kiečiai – gana de­koratyvūs augalai, natūraliose augavietėse jų mažėja, todėl daug kas juos augina savo so­duose, sodybose.

Slavų ir kai kurių Sibiro tautų tautosakoje pelynų kar­tumas aiškinamas tuo, jog šie augalai sugeria žmonių kan­čias. Tikėta, kad jie gali nu-

raminti siela ir atkurti vidinę ramybę. Dar XVIII amžiuje, keliant tostą už laimę į gėri­mą įlašindavo kelis karčiųjų kiečių nuoviro lašus.

GYDOMOSIOS SAVYBĖS

Karčiųjų kiečių žolėje yra glikozidų, flavonų, rauginių medžiagų, gintaro ir obuolių rūgščių, dervų, baltymų, krak­molo, karoteno, gana daug eterinių aliejų. Anksčiau kar­tieji kiečiai augdavo kiekvie­noje sodyboje, žinota, kad jų arbata pagelbės sutrikus virš­kinimui, netekus apetito, nuo kitų negalavimų.

Dėl karčiųjų medžiagų kar­tieji kiečiai yra puikus vaistas nuo pilvo pūtimo, nevalgumo, virškinimo sutrikimų ir gastrito, padeda ir nuo kepe­nų, tulžies pūslės negalavimų, turi tulžį varančių, uždegimus slopinančių, žarnyno peristal­tiką gerinančių savybių – tam dažnai juos siūloma maišyti su vaistinėmis ramunėmis, melisomis ir baliniais ajerais. Kartieji kiečiai veikia rami­namai, migdomai, jais gali būti gydomas alkoholizmas. Išoriškai žolė vartojama žaiz­doms gydyti, burnai skalauti, kaip antimikrobinė, skausmą mažinanti priemonė. Šviežių ar sausų vandenyje išmirkytų lapų dedama ant sumuštų ir patemptų vietų skausmui ma­žinti, kojų patinimams nuimti. Sakoma, kad karčiųjų kiečių žolės pagalvėlės prie galvos padeda ramiai miegoti.

Šie augalai yra stiprūs diu­retikai, gelbsti nuo vandenli­gės. Taip pat jie ramina nervus, mažina nugaros dirglumą, su­balansuoja psichiką, gydo epi­lepsiją, turi teigiamo poveikio gydant onkologines ligas.

1998 metais JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba įspė­jo, jog kartieji kiečiai maiste gali sukelti nervų sistemos su­trikimų, pasireiškiančių ran­kų ir kojų tirpimu, mąstymo sunkumais, nesugebėjimu su­kaupti dėmesį ir paralyžiumi. Karčiųjų kiečių preparatais draudžiama gydytis nėščioms moterims. Žaliavos norma sti­klinei – pusė arbatinio šaukš­telio džiovintos žolės, gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per dieną. Gydymo kursas – 2-3 savaitės, po 2 savaičių pertrau­kos, jei reikia, gydymas karto­jamas. Negalima perdozuoti.

PIRMIAUSIA -VIRŠKINIMU! GERINTI

Liaudies medicina karčių­jų kiečių nuovirą arba užpilą

plačiai vartoja virškinimui gerinti, kirmėlėms varyti, nuo tulžies pūslės, kepenų, kvėpa­vimo organų ligų, sumažėjus apetitui. Arbatinį šaukštelį sutrintos karčiųjų kiečių žolės rekomenduojama suvalgyti su medumi virškinimui gerinti, profilaktiškai nuo onkologi­nių ligų.

Dar romėnų gamtininkas ir filosofas Plinijus rašė, kad keliautojas, turintis karčiųjų kiečių, nenuvargs ilgoje kelio­nėje, persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena rekomenda­vo gerti karčiųjų kiečių arba­tos nuo jūros ligos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pelyną kabindavo virš namų durų, smilkydavo patalpas, kad saugotų nuo burtų.

Karčiųjų kiečių arbata tin­ka ir dirbant sunkų fizinį, pro­tinį darbą, organizmui nusil­pus. Vietoj jos galima ryte su vandeniu išgerti po arbatinį šaukštelį sutrintos karčiųjų kiečių žolės. Tai ypač pata­riama keliaujant į atogrąžų šalis – taip darydami kasdien išvengsite žarnyno infekcijų.

nių augalų, padedančių kovoti su parazitinėmis, bakterinė­mis, grybelinėmis ir mielinė­mis infekcijomis.

VAISTINĖ ŽALIAVA

Vaistinei žaliavai pjauna­mos iki 25 cm ilgio žydinčios viršūnės pradėjus augalams žydėti liepos-rugpjūčio mė­nesiais. Žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje paskleista plonu sluoksniu ar surišta į šluoteles ir pakabinta. Tinka džiovinti ir specialioje džiovykloje ne aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje.

Išdžiūvusi žolė yra šviesiai pilkšva, labai kartaus skonio. Iš kilogramo šviežios žolės lieka apie 300 g džiovintos, ji tinkama vartoti ne ilgiau kaip dvejus metus.

NE TIK VAISTAI

Kartieji kiečiai yra aitraus pikantiško skonio ir sklei­džia stiprų, malonų kvapą, naudojami kaip prieskoniai gaminant žąsienos, antienos, kiaulienos, avienos, kiauši­nių ir daržovių patiekalus, jie gerina sunkiai virškinamo maisto įsisavinimą – tik svar­bu nepadauginti. Varškės su-

rius siūloma skaninti karčiųjų kiečių, čiobrelių ir rozmarinų mišiniu (santykiu 4:2:1). Tei­giama, kad gardinant maistą karčiųjų ir paprastųjų kiečių prieskoniais, šeimose sumažė­ja konfliktų – tai raminamojo augalų poveikio išdava.

Žiupsnelį karčiųjų kiečių galima berti ant sumušti­nių, košių, troškinių. Jei lai­kote kačiuką, šuniuką ar kitą augintinį, vartokite karčiųjų kiečių ir kas savaitę jų užbars-tykite ant gyvūnų ėdalo.

Šie augalai yra ir stipraus alkoholinio gėrimo – absen-to sudedamoji dalis. Paplitęs mitas, jog absentas dėl kar-čiuosiuose kiečiuose esančios medžiagos tujono sukelia haliucinacijas bei psichikos sutrikimus, tačiau tyrimai parodė, jog tujono koncen­tracija absente yra gerokai per maža, kad keltų tokią reakciją. Naudojami kaip prieskoniai ir vermutui aromatizuoti. Itin populiarūs yra karčiųjų kiečių užpilai, trauktinės.

Jų nuoviru purškiami auga­lai nuo kenkėjų, šaknys išski­ria medžiagų, kurios slopina piktžolių augimą, todėl itin naudingi sode.

Karčiuosius kiečius ajurve-da priskiria prie antiparaziti-

Dėmesio! Pelynų negalima vartoti sergant mažakraujyste, nėščiosioms ir alergiškiems žmonėms. Pastariesiems net pelynų kvapas gali sukelti kosulį.

Autorius: Autorius

2 thoughts on “Kartusis kietis (pelynas)

  1. Kiekviena rytą geriu po30gr.pelyno užpilo nes pas mane pankreatitas dažnai laisvi viduriai ,dar yra ir anemija ar nepakenks?.

  2. Su bitkresle, ąžuolo žievė ir salteksnio žieve maišau. Tai man nuo visko lb padeda. Anksčiau sirgdavau bronchitais dažnai (kas mėnesį turbūt šaltuoju metų laiku). Dabar nuo 2018m lapkričio kiekvieną rytą (iš vakaro uzplykyt) rytą geriu. Jokių ligų. Savijauta puiki.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.