Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.

Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje.

Kiminų lapai labai smulkūs, sudaryti iš vieno ląstelių sluoksnio. Vienos ląstelės gyvos. Jos turi pigmento, suteikiančio spalvą ir dalyvaujančio fotosintezėje. Kitos ląstelės negyvos. Jos turi poras, kuriomis sausu oru patenka oras ir jos tampa purios, lengvos, šviesios, beveik baltos, tačiau išlieka gyvos. Drėgnu oru per poras augalas sugeria drėgmę. Sausi kiminai geba sugerti 20 kartų daugiau drėgmės nei jų svoris, taigi 4 kartus daugiau nei higroskopinė vata.

Savybės

Kiminai yra laidūs orui ir sugeria drėgmę. Jie beveik neturi maistinių medžiagų, tačiau padeda sureguliuoti žemės mišinio vandens ir oro balansą. Smulkintos šios samanos, sumaišytos su substratu, jam suteikia reikiamą struktūrą, purumo, gerina oro patekimą prie šaknų.

Jie taip pat veikia kaip filtrai – sugeria perteklinį vandenį kartu su maistinėmis medžiagomis, mikroelementais ir prireikus atiduoda augalui. Šiomis savybėmis kiminai gerokai pranoksta dirbtinius užpildus: perlitą, keramzitą ir kitus. Be to, juose nėra žalingų augalui medžiagų ir elementų.

Kiminai padeda aplink augalą išsaugoti drėgmę (tiek žemės, tiek oro). Tereikia aplink augintinį apdėti šių samanų ir reguliariai jas drėkinti, ypač per šildymo sezoną, kai įjungus centrinį šildymą oras tampa pernelyg sausas. Išvykus iš namų ilgesniam laikui tokiu atveju netenka jaudintis dėl augalų.

Kad greitai neišdžiūtų substrato paviršius, žemę galima mulčiuoti kiminais.

Veikia bakterijas

Kiminuose yra medžiagų, neleidžiančių susidaryti šaknų puviniui, patogeniniams mikrobams žemėje ir jos paviršiuje. Dėl bakteriocidinių savybių augalai greičiau įsišaknija, lengviau išgyvena, iki 90–95 procentų išsaugo rūšines savybes. Ypač tai svarbu dauginant retas, reiklias ir naujas veisles.

Dėl kiminų priedo substrate geriau auga ir vystosi augalai, jie rečiau serga.

Šios samanos išskiria vandenilio jonų ir truputį rūgština žemę. Jos pasižymi rūgštine reakcija (рН 3,2–4,5). Ši terpė žemės mišinio mineralines medžiagas padaro lengviau pasisavinamas augalui.

Dėl minėtos savybės substratai su kiminais ypač tinka gesnerijinių šeimos augalams, pavyzdžiui, sanpaulijoms.

Naudojimas

Kiminai gėlininkystėje nėra naujiena – jie naudojami jau seniai.

Kai kuriems augalams, pavyzdžiui, daugybei epifitų, jie yra puikus substratas. Žemių mišiniai su kiminais gerai laidūs vandeniui bei orui – jie sudrėksta tolygiai, neužsistovi vanduo, substratas ilgai išlieka purus ir lengvas. Mišiniams naudojamos tiek sausos, tiek gyvos samanos.

Šie sporiniai augalai naudojami daigams įšaknyti ir kitiems vegetatyviniams dauginimo būdams. Tam kiminai susmulkinami arba pertrinami per sietelį. Įmaišyti žemių nereikia.

Siekiant palaikyti reikiamą drėgmę samanomis apvyniojamos ir sudrėkinamos įvairių aroninių lianų orinės šaknys.

Gyvais lanksčiais kiminų stiebais apvyniojamos augalų žaizdos. Juos būtina reguliariai drėkinti, palaikyti drėgmę.

Apvyniotas drėgnais kiminais jaunų daigų šaknis galima ilgiau išlaikyti iki sodinimo.

Jie taip pat naudojami kaip transportuojamų gėlių, daigų, svogūnėlių, turinčių trapias šaknis, įvyniojimo medžiaga. Prieš tai šias samanas reikia gerai sudrėkinti.

Kiminų paruošimas ir laikymas

Paprastai kiminai ruošiami nuo balandžio pabaigos iki spalio. Drėgnos samanos apdžiovinamos (tik visiškai neišdžiovinamos, jei reikalingos gyvos) gerai vėdinamoje vietoje. Jos turi būti drėgnos, bet ne šlapios.

Prieš naudojimą juos galima dezinfekuoti – 3–5 minutes palaikyti karštame vandenyje. Paskui jie nuspaudžiami ir padedami ant palangės apdžiūti.

Kiminai paprastai laikomi sausi. Net tokie išlaiko savo savybes. Gyvos samanos laikomos polietileno maišeliuose šaltoje vietoje (šaldytuve arba šaldymo kamerose). Išimtos ir atšildytos jos atgyja. Procesas toks pat kaip ir gamtoje.

Šiuos sporinius augalus galima auginti ir patiems: tereikia nuimti žalius kiminus ir padėti į padėklą ant drėgnų durpių. Nepamiršti reguliariai laistyti.

Žemių mišiniai su kiminais gėlėms

Sanpaulijoms

I. Dalis lapinės žemės, dalis derlingos sodo žemės, dalis upės smėlio, dalis smulkintų kiminų.

II. Kibirui: 2 dalys stambių rudųjų durpių, dalis velėninės žemės, dalis smulkintų kiminų, 0,5 dalies upės smėlio, pusė pakelio (maždaug 2–2,5 litro) specialaus grunto sanpaulijoms, šaukšto superfosfato, šaukšto dolomitmilčių, 0,5 litro smulkintos medžio anglies.

Gloksinijoms

Pakelis žemės mišinio sanpaulijoms arba begonijoms, stiklinės smėlio, saujos smulkintų kiminų, šaukštelio smulkintos medžio anglies, 0,5 šaukštelio dolomitmilčių, šaukštelio trąšų žydinčioms gėlėms. Norint laidesnės ir puresnės žemės, galima įdėti perlito arba vermikulito.

Orchidėjoms ir kalijoms

Pušų žievės, medžio anglies, trupučio kiminų, smulkintų paparčių šaknų. Į vazono apačią dedama stambi žievė, ant viršaus – vidutiniškai smulki.

 

Parengta pagal: www.sekunde.lt

straipsnio autorė Brigita KAZLAUSKIENĖ