Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.
Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Toks sėjos ištęsimas pailgina agurkų derėjimo laiką ir kažkiek apdraudžia nuo galimos netikėtos vėlyvos šalnos. Atsitikus tokiai nelaimei žūsta ne visa eilė, o tik jau išlindę daigai. Nukentėjusius augalus reikia pašalinti ir į jų vietą pasėti naujas sėklas. Agurkus galima sodinti ir grupėmis po tris augalus, tarp grupių darant 100-120 cm tarpus.
Agurkus sodinti daigais galima, bet labai atsargiai, jų šaknelės (kaip ir visų agurkinių) nepakenčia trikdymo. Todėl daigai turi būti nevyresni kaip dviejų savaičių ir auginti juos reikia taip, kad būtų galima persodinti su sveiku šaknų gumulu, pavyzdžiui durpiniame indelyje, kiaušinio lukšte ir pan.
Agurkai reiklūs ne tik šilumai, bet ir drėgmei bei šviesai. Reikia palaikyti pastovią drėgmę šaknų zonoje – čia padės mulčias. Idealus apšvietimas agurkams – saulė iki vidurdienio ir šioks toks pavėsis antroje dienos pusėje. Tą nesunku padaryti sodinant agurkus su gerais aukštais kaimynais – kukurūzais ir saulėgrąžomis.
Štai kokią kompaniją galima sukurti agurkams indėnų „legendos apie tris seseris” pagrindu. Anksti pavasarį paruošti lysvę, gerai patręšti ir supurenti. Lysvę padalinti 60 cm pločio juostomis. Kiekvieną nelyginę juostą, skaičiuojant nuo rytinio lysvės galo (lysvė turėtų būti orientuota rytų – vakarų kryptimi) be tvarkos, bet ne tankiai užsėti ridikėliais. Ridikėlius galima sėti ne vienu kartu, o su 5-7 dienų pertraukomis. Kiekvienos užsėtos juostos rytiniame krašte pasėti eilutę facelijų arba kalendrų.
Kai dirva įšils iki 15 laipsnių, tuščiose juostose pasodinti kukurūzus ir pupeles (po vieną kukurūzo ir pupelės grūdą į duobutę). Duobutes išdėstyti dviem eilėmis: vieną juostos centre, kitą – rytiniame krašte. Kiekvienoje eilėje daryti po keturias duobutes.
Pradėjusius bręsti ridikėlius galima rauti, bet nepilnaverčių augalų neliesti. Tegul žydi visą vasarą, jie gins agurkus nuo kenkėjų (tik po to nereikia nuo jų rinkti sėklų). O kai ateis laikas agurkams, pasėti juos eilute ridikėlių juostos centre. Norint apsidrausti nuo šalnų, galima sėti kaip buvo parašyta aukščiau. Ne vienu kartu, o ištęsti sėjos laiką iki 2-3 savaičių.
O dabar įvertinkime šią draugiją.
Facelija vešliai auga pavasarį, duoda medžiagos mulčiui ir pražydusi vilioja į agurkų eiles vabzdžius apdulkintojus (tą patį galima pasakyti ir apie kalendrą). Ridikėliai iš pradžių naudojami pagal tiesioginę paskirtį, o po to lysvėje likę augalai gina agurkus. Na, o apie trijulę „kukurūzai-pupelės-agurkai” galima pakartoti viską, kas buvo pasakyta apie „tris seseris”. Ir dar: kukurūzų-pupelių užsklanda teikia agurkams pavėsį po vidurdienio, neužstodami šviesos ryte.
Jeigu lysvė orientuota iš pietų į šiaurę, galima eilę facelijų ir juostą ridikėlių sėti rytiniame krašte, o vakariniame kukurūzus su pupelėmis. Keičiant eilių kryptį, kukurūzų – pupelių užsklandos pagalba, galima reguliuoti užpavėsinimą. Prižiūrint agurkus (lysvė – agurkų!) reikia pašalinti pernelyg išbujojusius ir agurkus stelbiančius facelijų bei ridikėlių rūmus.
Jeigu agurkai nesėjami kartu su gyvąja atrama – kukurūzais arba saulėgrąžomis, naudinga jiems padaryti atramas. Jos padidins derlių, sumažins ligų tikimybę, palengvins kenkėjų kontrolę ir agurkų skynimą. Agurkus skinti reikia laiku, jei jų galai pradeda gelsti, mažėja naujų vaisių formavimas ir prasideda negrįžtamas augalų vytimas.
Galima ir tokia agurkų bei kitų kultūrų sandrauga: kukurūzai, kalendra, ridikėliai, agurkai ir aplinkui auganti kosmėja.
Parengta pagal B. A. Bubliko darbus
