Gerai pažįstami ir būtinai kiekvieno daržininko auginami pomidorai turi keletą ypatybių, kurių

paisymas leidžia gerokai padidinti derlių ir vaisių kokybę.

Pirmoji ypatybė. Pomidoro šaknų ir vegetatyvinė sistemos skirtingai reaguoja į aukštą temperatūrą. Pats krūmas pa­kankamai pakantus karščiui (žinoma, jeigu nenudžiūsta), o štai šaknis aukšta temperatūra alina: nuo 25 laipsnių labai sumažėja derėjimas, o nuo 30 ir visai nustoja derėti. Esant ilgesniam karštam periodui pradeda byrėti žiedynai ir užuomazgos. Jeigu „viršūnėlės” ir „šaknelės” apsikeistų reagavimu į karštį, tai situacija būtų tiesiog nevaldoma. O dabar, laimei, yra paprasta išeitis, pasiūlyta Kornelio universiteto mokslininkų:

• Pomidorus sodinti giliai, saugant šaknis nuo perkaitimo,
• Laistyti ryte šaltu vandeniu,
  • Dirvą aplink pomidorus dengti šviesiu mulčiu (šienu,
    šiaudais).

Jeigu pomidoras sodinamas giliai, ant ariamojo sluoksnio dugno, formuojasi galinga šaknų sistema, forma primenanti apverstą libano kedro lają. Šaknys, būdamos vėsesniame dirvos sluoksnyje, gali padėti augalui ir karštu periodu.

Apie rytinio laistymo šaltu vandeniu gerą poveikį buvo kalbėta antrame skyriuje, skyrelyje „Laistymas po mulčiu”. Verta dar kartą priminti, kad priešingai paplitusiai nuomonei apie vakarinio laistymo šiltu vandeniu naudingumą, būtent rekomenduojamas šaltas laistymas apsaugo pomidorą nuo grybinių ligų.

Mulčias pats savaime yra temperatūros reguliatorius. O jeigu jis dar ir šviesus, tai padidina dirvos galimybes atspindėti šilumą ir sumažina jos perkaitimo galimybę. Mulčias naudingas ir pomidoro mėgstamiems kaimynams – morkoms ir česnakams, jiems per šilta dirva taip pat nepatinka.

Mulčias palaiko tolygų dirvos drėgnumą, todėl gelbsti ir nuo vienos nemalonios ligos – vaisių puvinio.

Antroji ypatybė. Persodinant pomidoro sodinukas patiria didelį stresą. Jis liguistai reaguoja į šaknelių pažeidimus. Kiekvienas daržininkas matė, kaip ilgai sodinukas „stovi” po persodinimo: dvi – tris savaites jis atstatinėja šaknų sistemą ir praktiškai neauga. Juntamą pagalbą gali suteikti apatinių lapų nuskabymas (būten nuskabymas, ne nupjovimas).

Taip elgiasi sodininkai, persodindami medžius. Jie vadovaujasi tokia taisykle: jeigu, pavyzdžiui, persodinant nukentėjo trečdalis šaknų sistemos, tai reikia maždaug trečdaliu sumažinti ir antžeminę dalį. Tokia priemonė atstato šaknų ir vegetatyvinės sistemos pusiausvyrą ir pagreitina (palengvina) sodinuko prigijimą.

Daržininkai rekomenduoja nuskabyti įvairų lapų kiekį: vieną porą, dvi, tris. Čarlzas Vilberis, pomidorų derlingumo Gineso rekordo (460 kg nuo 4 krūmų) autorius persodindamas nuskabo visus lapus, išskyrus viršutinę porą! Tai pirmiausia paskatina smarkų šaknų sistemos augimą, o po to – rekordinį derlių. Girdėjau ir laiko patikrintų patarimų nuskabyti visus lapus du kartus, pikiuojant ir sodinant. Vis dėlto pilnai suprantu, kad retas daržininkas tam ryšis.

Rizikuoju pasiūlyti tokį minimalų skabymą:

•   Pikuojant daigus nuskabyti du – tris apatinius lapelius,

•   Sodinant nuskabyti du – tris lapus,

•   Peraugusiems daigams kaip galima anksčiau šalinti
visus žiedynus ir galimas užuomazgas.

Jeigu nepadarysite paskutinio veiksmo, jeigu pagailėsite žiedų ir užuomazgų, tai neduos nieko, išskyrus nusivylimą. Augalai iš vegetacinio į lytinį vystymosi etapą persiformuos streso metu, esant neišvystytai šaknų sistemai. Pirmieji žiedynai ir užuomazgos tikriausiai nukris, todėl nebus normalių nei ankstyvų, nei vėlyvų pomidorų. Tą patvirtina daugelio daržininkų patirtis.

Pasitaiko, kad daigai labai aukšti arba ištįsę, arba tiesiog peraugę. Sodinant tokius daigus dalį stiebo galima paguldyti horizontaliai į gilesnę duobutę ir gerai patręšti ją kompostu, kad dirvoje esanti stiebo dalis gautų pakan­kamai oro.

Trečioji ypatybė. Pomidorų veislės ir hibridai skirstomi į dvi grupes: determinantinius ir indeterminantinius. Determinantinio pomidoro krūmas kompaktiškas, ant jo beveik vienu metu atsiranda visos žiedų kekės ir krūmo augimas baigiasi pradėjus jam žydėti. Determinantinių pomidorų nereikia genėti.

Indeterminantiniai pomidorai augtų ir šakotųsi be galo, jeigu ne šalčiai. Pavyzdžiui, dar vienas Gineso rekordo autorius Grehemas išaugino daugiau kaip 17 metrų aukščio „vyšninių” pomidorų krūmą, nuo kurio nuskinta apie 17 000 pomidorų.

Indeterminantiniams pomidorams būtinos atramos ir genėjimas. Atramos formą lemia pasirinktas stiebų kiekis. Populiariausia auginti krūmus dviem stiebais. Tokių krū­mų palaikymui tinka paprasta atrama. O jeigu pomidoro stiebas tampa aukštesnis už atramą, nugnybkite pomidorui viršūnę. Tai paskatins augti šakeles ir žiedynus žemiau nugnybimo, ir viso krūmo vaisiai bus stambesni.

Čarlzas Vilberis savo rekordiniame bandyme kiekvie­ną iš keturių krūmų augino 18 stiebų, o kaip atramas naudojo apie metro skersmens ir apie keturių metrų aukščio tinklinius cilindrus. Sodinukai buvo cilindrų viduje, o ūgliai augo išorinėje cilindrų pusėje. Atstumas tarp auga­lų 1,5 m ir visa lysvė padengta 8 cm storio šiaudų ryšuliais. Neuždengti buvo tik stiebų pagrindai.

Nuskabytos pomidorų atžalos tinka ne tik kompostui. Jas galima kelioms dienoms pamerkti į vandenį arba silpną komposto „arbatėlę”, kai tik pasirodys šaknelės, pasodinti naujus daigus į augimo vietą. Jie greitai prigis ir padidins jūsų pomidorų plantaciją.

Be to, pomidorų atžalas galima naiidoti kenkėjų „vaišinimui”.

Naudinga šalinti ne tik nereikalingas atžalas, bet ir nereikalingus lapus. Apačioje apnuoginti stiebai pagerins vėdinimą, sumažins ligų pavojų ir padidins derlių. Žinovai teigia, kad lengvi pažeidimai padaromi genint, skatina aktyvesnį pomidorų augimą.

Dar vienas patyrusių daržininkų patarimas: jeigu yra nors kokia galimybė auginkite daigus patys. Pirktiniai daigai gali užkrėsti jūsų sklypą kokiais nors vytuliais, nuo kurių reikės ilgai vaduotis. Ir nėra jokių būdų iš akies atpažinti užkrėstus daigus.

Antrasis savų daigų privalumas – galimybė atsirinkti vis geresnes ir geresnes veisės. Svarbiausi mūsų atrankos kriterijai – vaisių skonis ir aromatas. Mes netgi nežinome visų savo kolekcijos pomidorų pavadinimų.

Pabaigai kreipimasis į rūkančiuosius. Neikite prie po­midorų su cigarete, jei rengiatės liestis prie pomidorų -po rūkymo plaukite rankas ir… bus mažiau galimybių pomidorams „pačiupti” tabakinę mozaiką.

Parengta pagal B. A. Bubliko darbus