Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.

Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas. Skaityti toliau „Apie linus” →

Šioje vaistažolėje yra gausu organinių rūgščių, taninų, salicilo rūgšties, flavonoidų ir vitamino C. Dėl jame esančių taninų, jo skonis yra kartus, tačiau būtent tai ir suteikia stiprių antibakterinį ir priešuždegiminį poveikį. Skaityti toliau „Rasakila – augalas moterims” →

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo avalynę: ji turi būti kaip įmanoma patogesnė, pagaminta iš natūralios odos – ji laidi orui, todėl oda gali kvėpuoti.

Liaudies medicina rekomenduoja daryti voneles, aptrynimus, kompresus, miltelius. Pateikiame keletą receptų.

Vakare, prieš einant miegoti, patartina daryti kojų voneles. Šiltame vandenyje ištirpinkite saują druskos ir įberkite saują pušies spyglių. Mirkykite kojas 20 minučių, tada sausai nušluostykite ir atsigulkite. (Vietoje pušies spyglių galima naudoti jų nuovirą.)

Skaityti toliau „Jei prakaituoja kojos” →

Gripo profilaktikai: smulkiai sutarkuokite 1 kg morkų ir 1 kg obuolių, smulkiai supjaustykite  500 g džiovintų abrikosų. Visus ingredientus sumaišykite su 300 g razinų ir 2 maltomis citrinomis. Į šį vitaminų mišinį dėkite 5 šaukštus medaus ir geri išmaišykite. Laikykite šaldytuve ir gripo epidemijos metu vartokite po 1-2 šaukštus 3 kartus per dieną.

Jei kamuoja bronchitas: smulkiai supjaustykite arba smulkintuvu (blenderiu) susmulkinkite 5 svogūnus. Gautą masę sumaišykite su 7 šaukštais medaus. Į šią tyrę įdėkite mėsmale sumaltą citriną. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir sudėkite į stiklinį, sandariai uždaromą indą. Laikykite šaldytuve ir vartokite po 2-3 šaukštelius 3-4 kartus per dieną. Gydimo trukmė 10-14 dienų.

Skaityti toliau „Gydančioji citrinų galia” →

Šermukšnių uogos – tikras vitaminų šaltinis. O vitaminų mums reikia kiekvieną dieną. Nelaukite šalnų, galite prisiskinti prisirpusių šermukšnių jau dabar. Kaip patogiausia paruošti šermukšnių uogas žiemai? Jų sutis galima sušaldyti į ledo kubelius ir vartoti po vieną atšildytą kubelį kiekvieną dieną. Tai bus natūralių vitaminų šaltinis visai žiemai.

Skaityti toliau „Šermukšnių kubeliai” →

Mūsų protėviai šermukšnio medį laikė nepaprastu, su juo siejo daug prietarų. Daugelyje šalių šermukšnis laikomas šeimos laimės ir darnos simboliu. Nuo senų laikų šermukšniai buvo naudojami ir liaudies medicinoje.

Skaityti toliau „Šermukšniai liaudies medicinoje” →

Pirmiausia susiraskite šermukšnio medį ir nuskinkite uogas su visomis kekėmis. Jei uogas skynėte iki šalnų, būtinai jas įdėkite į šaldymo kamerą (šaldiklį)  bent vienai parai – nebus tokios karčios (aš laikiau net savaitę).  Tuomet nurinkite uogas nuo šakelių, kruopščiai jas nuplaukite, suberkite  į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu.

Skaityti toliau „Šermukšnių uogienė” →

Aronijos uogos, tai tikras vitaminų ir mineralų, kurie puikiai išlieka ir šias uogas įvairiais būdais konservuojant, lobynas. Iš aronijų gamindami kompotus ir uogienes, jūs visiems metams aprūpinsite savo šeimą natūraliais vitaminais iš gamtos.

Skaityti toliau „Aronijos ir patiekalai iš jų” →

Pa­ke­lė­se, dir­vo­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, ant kal­ve­lių ir py­li­mė­lių mė­ly­nai pra­žy­do pa­pras­to­ji trū­ka­žo­lė, ku­ri lo­ty­niš­kai va­di­na­ma ci­cho­rium in­ty­bus. To­dėl trū­ka­žo­lė dar va­di­na­ma ci­ko­ri­ja. Iš jos šak­nų da­ro­mas ka­vos pa­kai­ta­las – ci­ko­ri­ja. Liau­dis trū­ka­žo­lei su­gal­vo­jo ir ki­tų pa­va­di­ni­mų. Šis au­ga­las dar va­di­na­mas ke­lio ži­bin­tu, žyd­rą­ja sau­lėg­rą­ža, sau­la­žo­le, lau­ki­ne ci­ko­ri­ja, varg­šų nu­si­dė­jė­lių gė­le.

Skaityti toliau „Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja” →

Astrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

Skaityti toliau „Kartusis kietis (pelynas)” →