Archive for the ‘Vaistažolės’ Category

Gripo profilaktikai: smulkiai sutarkuokite 1 kg morkų ir 1 kg obuolių, smulkiai supjaustykite  500 g džiovintų abrikosų. Visus ingredientus sumaišykite su 300 g razinų ir 2 maltomis citrinomis. Į šį vitaminų mišinį dėkite 5 šaukštus medaus ir geri išmaišykite. Laikykite šaldytuve ir gripo epidemijos metu vartokite po 1-2 šaukštus 3 kartus per dieną.

Jei kamuoja bronchitas: smulkiai supjaustykite arba smulkintuvu (blenderiu) susmulkinkite 5 svogūnus. Gautą masę sumaišykite su 7 šaukštais medaus. Į šią tyrę įdėkite mėsmale sumaltą citriną. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir sudėkite į stiklinį, sandariai uždaromą indą. Laikykite šaldytuve ir vartokite po 2-3 šaukštelius 3-4 kartus per dieną. Gydimo trukmė 10-14 dienų.

Read the rest of this entry »

sermuksneleŠermukšnių uogos – tikras vitaminų šaltinis. O vitaminų mums reikia kiekvieną dieną. Nelaukite šalnų, galite prisiskinti prisirpusių šermukšnių jau dabar. Kaip patogiausia paruošti šermukšnių uogas žiemai? Jų sutis galima sušaldyti į ledo kubelius ir vartoti po vieną atšildytą kubelį kiekvieną dieną. Tai bus natūralių vitaminų šaltinis visai žiemai.

Read the rest of this entry »

 

sermuksniaiMūsų protėviai šermukšnio medį laikė nepaprastu, su juo siejo daug prietarų. Daugelyje šalių šermukšnis laikomas šeimos laimės ir darnos simboliu. Nuo senų laikų šermukšniai buvo naudojami ir liaudies medicinoje.

Read the rest of this entry »

sermuksniu uogienePirmiausia susiraskite šermukšnio medį ir nuskinkite uogas su visomis kekėmis. Jei uogas skynėte iki šalnų, būtinai jas įdėkite į šaldymo kamerą (šaldiklį)  bent vienai parai – nebus tokios karčios (aš laikiau net savaitę).  Tuomet nurinkite uogas nuo šakelių, kruopščiai jas nuplaukite, suberkite  į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu.

Read the rest of this entry »

 

aronijaAronijos uogos, tai tikras vitaminų ir mineralų, kurie puikiai išlieka ir šias uogas įvairiais būdais konservuojant, lobynas. Iš aronijų gamindami kompotus ir uogienes, jūs visiems metams aprūpinsite savo šeimą natūraliais vitaminais iš gamtos.

Read the rest of this entry »

 

trukazole01Pa­ke­lė­se, dir­vo­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, ant kal­ve­lių ir py­li­mė­lių mė­ly­nai pra­žy­do pa­pras­to­ji trū­ka­žo­lė, ku­ri lo­ty­niš­kai va­di­na­ma ci­cho­rium in­ty­bus. To­dėl trū­ka­žo­lė dar va­di­na­ma ci­ko­ri­ja. Iš jos šak­nų da­ro­mas ka­vos pa­kai­ta­las – ci­ko­ri­ja. Liau­dis trū­ka­žo­lei su­gal­vo­jo ir ki­tų pa­va­di­ni­mų. Šis au­ga­las dar va­di­na­mas ke­lio ži­bin­tu, žyd­rą­ja sau­lėg­rą­ža, sau­la­žo­le, lau­ki­ne ci­ko­ri­ja, varg­šų nu­si­dė­jė­lių gė­le.

Read the rest of this entry »

A-124-11 Artemisia absinthiumAstrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

Read the rest of this entry »

Lietuvoje auginamos kelių rūšių metosmėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs ra­minamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.

Read the rest of this entry »

peletrunasPeletrūnai, arba vaistiniai kiečiai, kartais vadinami že­maitišku prieskoniu, nes že­maičiai jį ypač mėgsta ir juo skanina savo nacionalinį pa­tiekalą kastinį, deda jo į varškę, sriubas. Prieskoniams vartoja­mi švieži ir džiovinti peletrūnų lapai. Jais tinka pagardinti sa­lotas, varškės, avienos, kiauši­nių gaminius, sriubas, padažus, aromatizuoti marinatus, kon­servuoti agurkus, pomidorus ir kitas daržoves, taip pat įvairius nealkoholinius gėrimus. Pele­trūnai vartojami ir įvairiems negalavimams gydyti.

Read the rest of this entry »

mairunasNaminiai koldūnai neįsi­vaizduojami be vieno iš pa­grindinių lietuviškų priesko­nių – mairūnų. Jie tinka tikrai daug kur. Mairūnų dedama į mėsos ir žuvų sultinius, sriu­bas, padažus, tinka įvairiems maltos mėsos gaminiams pa­skaninti, daržovių, grybų, varš­kės patiekalams, aromatizuoja vėdarus, sūrius, dešras, žuvų gaminius, pudingus. Be pries­koninių savybių, mairūnai dar ir gydo.

Read the rest of this entry »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas