Kategorijos ‘Sveikata’ archyvas

Profesorė Eugenija Šimkūnaitė siūlė tokj veido odos atjauninimo būdą.

* Imti žalių vaistinės taukės (Symphytum officinalis) lapu ir stiebų ir gerai sutrinti. Žinoma, prieš tai lapai ir stie­beliai turi būti švariai nuplauti virintu vandeniu. Gauta košele užtepti gerai nuplautą veidą ir palaikyti apie va­landą. Po to švariai nuplauti. Po poros dienų vėl pakar­toti ir taip daryti 5-6 kartus. O Dar paprasčiau supjaustyti plačiomis skiltelėmis agurką ir dėti ant veido. Plačiau apie tai »


(Inula helenium)

Paplitęs visame pasaulyje augalas. Yra apie 150 rūšių. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas darželiuose, gėly­nuose. Lietuvoje upių pakrantėse auga pakrantinis (Inula britannica] ir gluosnialapis (Inula salicina] debesylas.

Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie ka­sami rudenį ar anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra eteri­nio aliejaus, alkaloidu, gleivių, saponinų ir kt. Plačiau apie tai »

Lauro lapų nuoviras mažina apetitą ir svorį, taip pat cukraus kiekį kraujyje sergant diabetu. Toks nuoviras – populiari priemonė ir sąnarių ligoms gydyti.

10 g lauro lapų užpilama 150 ml verdančio vandens ir 3 minutes verdama ant mažos ugnies. Tuomet reikia palaukti kol nuoviras atvės, ir jį išgerti 30 minučių prieš valgį, arba ne anksčiau kaip valandą po valgio. Gydymo trukmė – 2 svaitės (3 dienas geriama nuoviro, padaroma 4 dienų pertrauka ir vėl geriama 3 dienas). Kursą galima kartoti po pusės metų. Gydantis būtina maitintis vegetarišku maistu ir visiškai atsisakyti alkoholio. Plačiau apie tai »

Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.

X Jei batai pritrynė vandeningą pūslę, tuojau panaudokite dilgėliu lapų vonią. Tinka ir žali, ir džiovinti lapai.Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.

X Jei pūslė pratrūko ir prasidėjo uždegiminis procesas, padės stiprios ramunėlių, medetkų ar gysločių voneles.

X Ant skausmingų nuospaudų labai gerai uždėti gysločio lapų. Gysločio lapai labai švariai nuplaunami, sutrinami, kad pradėtų sunktis sultys, ir dedami ant nuospaudų. Po poros valandų pakeičiami.

X Galima ant nuospaudų uždėti žalių bulvių košelės ir aprišti. Po 2 val. košelę pakeisti.

Taip gydėsi mūsų senoliai, tačiau ir dabar šie gydymo būdai neprarado savo vertės.

Būkite sveiki! 

Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir daž­niausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos moks­lininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė ke­penų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Plačiau apie tai »

Senoviniai trauktinių receptai.

Norint pagaminti „aptiekoriška“ vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Plačiau apie tai »

Specifiniai angliavandeniai (krakmolas) ne tik mus aprūpina energija, bet ir padeda nuo depresijos ir neurozių. Čia esantis vitaminas C neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį ir stiprina nervų sistema. Plačiau apie tai »

„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą“, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Plačiau apie tai »

Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.

Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas. Plačiau apie tai »

Pagerbkime druską, kurią sveikatos mokyklų mokytojai kaip kenksmingą išgujo iš sveikuolių mitybos, susukdami galveles ne tik jiems, bet ir kai kuriems mūsų.
Šaukštais valgyti nereikia
Pagal legendą Druskininkus atrado karvės. Žmonės pastebėjo, kad jos godžiai geria kai kurių šaltinių vandenį. Paragavę pajuto sūrų skonį. Nusiprausę ir atsigėrę tokio vandens, pajuto sveikatos pagerėjimą. Taip atsirado Druskininkai, kurortas garsus ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Plačiau apie tai »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas