Kategorijos ‘Sveikata’ archyvas
Profesorė Eugenija Šimkūnaitė siūlė tokj veido odos atjauninimo būdą.
* Imti žalių vaistinės taukės (Symphytum officinalis) lapu ir stiebų ir gerai sutrinti. Žinoma, prieš tai lapai ir stiebeliai turi būti švariai nuplauti virintu vandeniu. Gauta košele užtepti gerai nuplautą veidą ir palaikyti apie valandą. Po to švariai nuplauti. Po poros dienų vėl pakartoti ir taip daryti 5-6 kartus. O Dar paprasčiau supjaustyti plačiomis skiltelėmis agurką ir dėti ant veido.
* Žiemą, kai nėra žalių lapų ir žolės, reikia naudoti džiovintos taukės šaknis. Jas sutrinti į smulkius miltelius ir įpilti pieno. Gauname minkštą, tąsią, gleivėtą košele. Šia košele tepti veidą, pasmakrę, kaklą. Ištepus pagulėti ant nugaros porą valandų. Nepamiršti, kad šaknų košelė sudžiūsta į labai kietą luoba, todėl nuimti jj reikia labai atsargiai, mirkant šiltu vandeniu. Darbo daug, bet oda puikiai atjaunėja, raukšlės susitraukia.
* Jei oda labai išsekusi, pamėlusi, su ryškiomis gyslelėmis, į taukės ar agurklės (taip pat agurko) sultis reikia įpilti pora šaukštų dilgėlių sulčių. O jei oda pageltusi ir nesveikai atrodo, gerai tinka vaistiniu ramunėlių kaukė, o jei labai riebi – ajerų lapu kaukė.
* Labai naudinga ajerų lapų ir ramunėlių arbata sumaišyti su kviečių ar rugių sėlenomis. Tokią košelę laikyti užtepus pusvalandį. O Įei oda sausa – naudoti morkų, pieno ir kvietinių sėlenų košelę kaukei. Tačiau jei oda pleiskanoja nuo ligos – kreiptis Į gydytoją.
(Inula helenium)
Paplitęs visame pasaulyje augalas. Yra apie 150 rūšių. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas darželiuose, gėlynuose. Lietuvoje upių pakrantėse auga pakrantinis (Inula britannica] ir gluosnialapis (Inula salicina] debesylas.
Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami rudenį ar anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra eterinio aliejaus, alkaloidu, gleivių, saponinų ir kt.
Jie vartojami sergant lėtinėmis ir ūminėmis kvėpavimo taku ligomis, kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Taip pat vartojami skrandžio ligoms gydyti (gastritui, opaligei). Tai efektyvus vaistas nuo bronchito.
Liaudies medicinoje šaknų antpilas vartojamas sergant astma, širdies ligomis, cukriniu diabetu, hipertonija. Išoriškai vartojamas nuo odos ligų, egzemų.
Debesylo šaknis prieš virimą gerai susmulkinti. Antpilus, arbatas suvartoti per vieną dieną.
Sergant astma, hipertonija. Šaukštą didžiojo debesylo džiovintų šaknų, tiek pat miškinės gudobelės (Cratae-gus rhipidophylla} žiedų bei paprastosios sukatžolės (Le-onurus cardiaca] žiedų bei lapų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Palaikyti 20 min. ir virti 5 min. Po virimo leisti 10 min. pritraukti. Nukošti ir gerti šiltą 3 kartus per dieną.
Sergant bronchitu. Šaukštą susmulkintų džiovintų didžiojo debesylo ir tiek pat vaistinės svilarožės (Althaea officinalis] džiovintų susmulkintų šaknų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) vandens ir virti 10 min. Nuovirą padalyti į 3 dalis ir gerti 3 kartus per dieną. Vartoti 3 dienas.
Sergant reumatu. Šaukštą didžiojo debesylo ir tiek pat didžiosios varnalėšos (Arctium lappa] šaknų užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) virinto vandens (šalto). Palaikyti per naktį ir gerti ryte, per pietus ir vakare. Galima įdėti truputį medaus.
Jaunatviški spuogai. Plauti veidą drungnu vandeniu, į kurį įpilta didžiojo debesylo šaknų nuoviro (šauktą džiovintų debesylo šaknų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) vandens ir virti 15 min.). Veidą plauti kelias dienas iš eilės.
Senatviškas dusulys. Šaukštą didžiojo debesylo, tiek pat vaistinės taukės (Symphytum offlcinale] šaknų ir paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum] žolės užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) verdančio vandens. Palaikyti pusvalandį ir virti 5 min. Nukošus gerti šiltą 3 kartus per dieną. Kasdien pasiruošti naują nuovirą.
Nusilpus organizmui. Šaukštą didžiojo debesylo šaknų užpilti stikline (200 ml) degtinės. Laikyti 2 savaites tamsoje, retkarčiais sukratant. Po 2 sav. gerti su pienu: į pusę stiklinės pieno įpilti šaukštą šios ištraukos. Gerti 3 kartus per dieną.
Lauro lapų nuoviras mažina apetitą ir svorį, taip pat cukraus kiekį kraujyje sergant diabetu. Toks nuoviras – populiari priemonė ir sąnarių ligoms gydyti.
10 g lauro lapų užpilama 150 ml verdančio vandens ir 3 minutes verdama ant mažos ugnies. Tuomet reikia palaukti kol nuoviras atvės, ir jį išgerti 30 minučių prieš valgį, arba ne anksčiau kaip valandą po valgio. Gydymo trukmė – 2 svaitės (3 dienas geriama nuoviro, padaroma 4 dienų pertrauka ir vėl geriama 3 dienas). Kursą galima kartoti po pusės metų. Gydantis būtina maitintis vegetarišku maistu ir visiškai atsisakyti alkoholio. Plačiau apie tai »
Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.
X Jei batai pritrynė vandeningą pūslę, tuojau panaudokite dilgėliu lapų vonią. Tinka ir žali, ir džiovinti lapai.Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.
X Jei pūslė pratrūko ir prasidėjo uždegiminis procesas, padės stiprios ramunėlių, medetkų ar gysločių voneles.
X Ant skausmingų nuospaudų labai gerai uždėti gysločio lapų. Gysločio lapai labai švariai nuplaunami, sutrinami, kad pradėtų sunktis sultys, ir dedami ant nuospaudų. Po poros valandų pakeičiami.
X Galima ant nuospaudų uždėti žalių bulvių košelės ir aprišti. Po 2 val. košelę pakeisti.
Taip gydėsi mūsų senoliai, tačiau ir dabar šie gydymo būdai neprarado savo vertės.
Būkite sveiki!
Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos mokslininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Plačiau apie tai »
Senoviniai trauktinių receptai.
Norint pagaminti „aptiekoriška“ vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Plačiau apie tai »
Specifiniai angliavandeniai (krakmolas) ne tik mus aprūpina energija, bet ir padeda nuo depresijos ir neurozių. Čia esantis vitaminas C neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį ir stiprina nervų sistema. Plačiau apie tai »
„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą“, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Plačiau apie tai »
Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.
Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas. Plačiau apie tai »
Pagerbkime druską, kurią sveikatos mokyklų mokytojai kaip kenksmingą išgujo iš sveikuolių mitybos, susukdami galveles ne tik jiems, bet ir kai kuriems mūsų.
Šaukštais valgyti nereikia
Pagal legendą Druskininkus atrado karvės. Žmonės pastebėjo, kad jos godžiai geria kai kurių šaltinių vandenį. Paragavę pajuto sūrų skonį. Nusiprausę ir atsigėrę tokio vandens, pajuto sveikatos pagerėjimą. Taip atsirado Druskininkai, kurortas garsus ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Plačiau apie tai »
