Posted in Daržininkystė Gėlininkystė Grožis Sveikata Vaistažolės

Vaistinė medetka

 

medetkaAstrinių šeimos, medetkų genties augalas geltonais arba oranžiniais žiedynais. Savaime Lietuvoje neauga, auginamos darželiuose, gėlynuose, nors kartą pasodintos ar pasėtos, kitais metais pasisės pačios. Neretai sulaukėja ir auga šiukšlynuose, pakelėse, komposto krūvose.

Continue reading „Vaistinė medetka”

Posted in Gėlininkystė Ūkio darbai Verta žinoti šeimininkėms

Pinta karklų gyvatvorė

gyvatvorePintai karklų gyvatvorei geriausiai tinka nelepūs, greitai augantys krūmai su ilgais ūgliais — žilvitis, pajūrinis, krantinis ir purpurinis karklas. Juos augina ne visi medelynai. Amatininkai karklus augina specialiose plantacijose ir pina iš jų įvairius buities rakandius bei baldus. Pasiteiraukite jų, gal parduos. Pigiau ir paprasčiau – pasiimti sekatorių ir keliauti į pakelę, paupį, paežerę ar drėgną pagriovį. Dažniausiai ten rasite jų sąžalynus, ir prisikarpę keletą glėbių ūglių, niekam jokios žalos nepadarysite.

Continue reading „Pinta karklų gyvatvorė”

Posted in Gėlininkystė

Orchidėjų šaknys

Dauguma atogrąžų epifitinių orchidėjų turi trejopas šaknis: orines (styrančias ore), „normalias” – esančias substrate ir nediferencijuotas. Jaunos šaknys ką tik išaugusios dar nėra „orinės”. Taip pat jau diferencijuotos orinės šaknies galas dar nėra „orinis” – jis dar nediferencijuotas ir pasiekęs substratą gali pakisti ir tapti „normalia” šaknimi.
Skirtumas tarp orinių ir neorinių šaknų – specialus negyvų, tuščiavidurių ląstelių daugiasluoksnis šaknies apvalkalas (vadinamas „velamenu”, kuris sugeba labai greitai absorbuoti drėgmę iš aplinkos, todėl tikroji šaknis, esanti viduje, neišdžiūva. Substrate esančios šaknys tokio sluoksnio neturi – jos turi siurbiamuosius plaukelius (ar kitokius prisitaikymus).
Substrate esančios šaknys, patekusios į orą, gali patapti „orinėmis”, tačiau jau diferencijuotos, su gerai išvystytu velamenu orinės šaknys negali pakisti į „normalias”. Tokios šaknys, pasodintos į substratą supūva, nes velamenas (tas „kempininis” sluoksnis) nuolat aktyviai iš substrato siurbia drėgmę ir nuolat būna šlapias (kaip žinia – daugumos epifitinių orchidėjų šaknys nemėgsta nuolatinio užmirkimo). Diferencijacija (arba velameno formavimąsis) aktyviai vyksta tada, kai dažnai kaitaliojasi sausi ir drėgni periodai – pvz., kai ore esanti šaknis dažnai purškiama ir greitai nudžiūva. Jei šaknis nepurškiama, neturi kontakto su drėgme – ji NEKINTA ir lieka nediferencijuota. Tokias šaknis drąsiai galima SODINTI gilyn į substratą.
Nediferencijuota šaknis nuo tikros orinės pas hibridinius falenopsius skiriasi spalva – orinės šaknies apvalkalas yra pilkas ir storas, nepermatomas, užpurškus patamsėja, bet matosi, kad tų negyvų ląstelių sluoksnis yra storas. O tų „neapsisprendusių” šaknų velamenas dar būna labai plonas, toks sidabriškas, beveik persimato, užpurškus tokia šaknis pažaliuoja, viduje aiškiai matomas gyvų ląstelių sluoksnis.
Continue reading „Orchidėjų šaknys”

Posted in Arbatos Daržininkystė Gėlininkystė Sveikata Verta žinoti šeimininkėms

Iš liaudies išminties lobyno

serenciaiSerenčiai

Serenčiai skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą bei naikina žarnyno parazitus.

Serenčiai pasižymi priešuždegiminėmis , prieš grybelinėmis savybėmis.
Vieną valgomąjį šaukštą sausų serenčių žiedynų užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems peršalimo ligomis šio antpilo patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 ar 4 kartus per dieną. Šis antpilas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Continue reading „Iš liaudies išminties lobyno”

Posted in Gėlininkystė Verta žinoti šeimininkėms

Kiminai gėlininkystėje

kiminaiKiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.

Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Continue reading „Kiminai gėlininkystėje”

Posted in Gėlininkystė

Skinant gėles

Gėles skinkite anksti rytą arba vakare (saulei nusileidus), pjaukite aštriu peiliu. Nekirpkite žirklėmis, nes jos traiško gėlių stiebe­lius. Chrizantemas ne pjaukite, o laužkite.
Jurginus, ir ciklamenus pjaukite tik tada, kai jų žiedai jau vi­siškai išsiskleidę.
Jeigu gėles nusipirkote parduotuvėje arba atsivežėte iš už­miesčio, tai būtinai stiebus panardinkite į vandenį ir nupjaukite įstrižai keliais centimetrais aukščiau senojo pjūvio. 
Prieš formuodami puokštę, gėles bent porą valandų (geriausia per naktį) palaikykite vėsioje vietoje įmerkę iki trečdalio stiebo į vandenį.